„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis bendrúomenė apibūdinamas kaip vietos, darbo, veiklos, tikybos ar kitais santykiais susijęs kolektyvas, pvz.: pirmykštė bendruomenė, kaimo bendruomenė, mokyklos bendruomenė ir kt.
Bendruomenė. Aut. nežinomas
Į bendruomenes žmonės skirstomi pagal skirtingus aspektus:
Kaip jau supratote, žmogus gali priklausyti ne vienai, o kelioms bendruomenėms.
Pranė Dundulienė veikale „Senieji lietuvių šeimos papročiai“, analizuodama bendruomenes, išskiria skirtingus aspektus.
Jau supratote, jog tam, kad žmonių bendruomenė tinkamai funkcionuotų ir joje būtų darna, būtina pasiskirstyti pareigas, darbus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Perskaitykite Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos tinklapyje pateikto straipsnio „Bendruomeniškumas ir darbų pasiskirstymas“ ištrauką ir išanalizuokite skruzdžių gyvenimo pavyzdį.
Skruzdžių šeima – „moteriška“ bendruomenė. Ją sudaro kiaušinėlius galinti dėti patelė – skruzdžių motinėlė – ir jos dukros – skruzdės darbininkės, kurios daugintis negali ir atlieka įvairius darbus. Skruzdės darbininkės yra pasidalijusios veiklą ir susiskirsčiusios į „profesines“ kastas, tai:
Nustatyta, kad gali būti įvairių vienos profesijos specializacijų. Pavyzdžiui, rudosios miško skruzdėlės, amarų lipčiaus rinkėjai, skirstosi į žvalgus, kurie medžių lajose ieško naujų amarų kolonijų, saugotojus, kurie amarų bandą gina nuo plėšrių vabzdžių, ir piemenis, amarus galinčius pernešti į geresnes ganyklas bei surenkančius saldų lipčių, kurį perduoda skruzdėms maisto gabentojoms, kurios visą šį turtą suneša į skruzdėlyną. Skruzdėlyno intelektinis elitas yra žvalgai. <...> Kiekvienas žvalgas, radęs maisto, kontaktuoja tik su savo grupe.
Taigi skruzdė – žvalgas pažįsta ir išskiria tik savo grupės atstovus. Skruzdės – tiekėjai supranta ir atsimena žvalgo perduotą informaciją, tačiau jo darbo atlikti negali. Vadinasi, individuali skruzdė turi nemenką reikšmę skruzdėlyno visuomenėje. Manoma, kad skruzdės gali mokytis iš savo šeimos narių. Skruzdėms būdinga tam tikra įgimta elgsena (pvz.: medžiojimo būdas), bet vienų individų ši elgsena labai išreikšta, o kitų – lyg „miegančios formos“. Tokiu atveju, jei medžiojamų objektų yra daug, skruzdės „miegalės“, stebėdamos savo gentaines, greitai įgyja reikiamų įgūdžių. Skruzdžių elgseną lemia ne tik įgimta stereotipinė elgsena, bet ir individualiai įgyta patirtis.
Tikriausiai, skaitydami tekstą apie skruzdes, dar sykį įsitikinote, koks svarbus vieno individo indėlis bendruomenės gyvenime. Bendruomenėje vieni iš kitų mokomės, perimame gerąją patirtį, puoselėjame tradicijas ir papročius. Bendruomenę galite įkurti ir jūs, paskaitykite apie tai, kaip susikūrė Kardokų kaimo bendruomenė.
„Turbūt čia nėra nė vienos naujos sodybos, prie kurios atsiradimo neprisidėjo bendruomenės nariai“, – portalui LRT.lt pasakoja Raimundas Vaičiūnas, prieš dešimtmetį palikęs miestą ir su šeima atsikėlęs į Kardokus. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pasistatė šiaudinį namą ir pradėjo burti bendruomenę – Vaičiūnų kaimynystėje netrukus pradėjo kurtis miestiečiai, panorę keisti gyvenimo būdą. Šiandien Kardokai vadinami neoficialia šiaudinių namų sostine, prieš šešetą metų čia atsirado mokykla, o gyventojų mintyse – naujų idėjų ir veiklų.
<...>
Maždaug prieš porą dešimtmečių jų tebuvo likusių 30, tačiau kaimas vėl įgauna naujos gyvybės – kiek daugiau nei prieš dešimtmetį šalia senųjų kaimo gyventojų apsigyveno naujakuriai – miestiečių šeimos, panorusios gyventi darnoje su gamta.
<...>
Viskas prasidėjo, kai 2010-aisiais į Kardokus atvyko Raimundo ir Redos Vaičiūnų šeima. „Sumanėme apsigyventi kur nors netoli Kauno, gražioje vietoje, kur daug gamtos ir erdvės. Nors ieškojome žemės sklypo, kad pasistatytume namuką, pažįstami pasiūlė sodybą. Atvykome čia apsižiūrėti, susižavėjome kieme stūksančiais ąžuolais ir pasilikome“, – portalui LRT.lt pasakoja R. Vaičiūnas, pakvietęs pasikalbėti kaip tik po šimtmečius skaičiuojančiais medžiais.
<...>
Kiek pasidairę, kartu su Raimundu išsiruošėme pasivaikščioti po Kardokus. Visi čia vieni kitus pažįsta, prasilenkdami pasitinka šypsenomis, stabtelėję persimeta keliais sakiniais, o neretai susiburia draugėn ir leidžia laiką kartu.
<...>
„Kai įsigijome sklypą, jis buvo kiek didesnis, nei ieškojome. Taigi jį padalijome ir ėmėme žvalgytis kaimynų. Prisijungė viena šeima, vėliau – antra. Taip ir pradėjo lipdytis bendruomenė žmonių, ieškančių kiek kitokio požiūrio į savo aplinką ir gyvenimą, – prisimena Raimundas. – Nuo pat įsikūrimo pradėjome glaudžiai bendrauti. Kadangi vieni iš pirmųjų pasistatėme šiaudinius namus, atvykę kaimynai norėjo tokių pačių.“
<...>
Ar žinote, kokias pareigas galite užimti savo šeimos, mokyklos, gatvės kaimynų, miestelio ar miesto bendruomenėje? Pasižiūrėkite vaizdo įrašą „Bendruomenė ir jos veikla“ ir susipažinkite su seniūnaičio pareigomis.