Gyvenimas šeimoje buvo grįstas abipusiu rūpesčiu ir pagarba. Lietuvių liaudies dainos atspindi kasdienį motinos darbą ir meilę auginant vaikus. Lietuvių liaudies dainoje Močiute motinėle, močiute sengalvėle vaikas kreipiasi į motiną, jai dėkodamas už įdėtą meilę ir vargą.
Suaugusiems vaikams pasirūpinti nusenusiais tėvais buvo savaime suprantamas dalykas, nerašyta taisyklė.
Ilgainiui atsirado ir žodinis ar rašytinis susitarimas pasirūpinti senais tėvais. Lietuvoje ūkio savininkas, dėl ligos ar senatvės nebepajėgdamas tvarkyti ūkio, jį perduodavo vienam iš vaikų (sūnui arba žentui) ar parduodavo išsiderėdamas išimtinę sau ir žmonai (vadinamieji karšinčiai).
Motina su dukra. Šaltinis – Lietuvos etnografijos muziejus
Išimtinė – sutartis tarp nusenusių tėvų ir ūkį paveldėjusio sūnaus (arba žento) dėl išlaikymo. Peržiūrėję schemą, įsidėmėkite pagrindinius išimtinės sutarties elementus (schema sudaryta remiantis A. Vyšniauskaitės straipsniu apie išimtinę).
Kirdeikių kaimo gyvenamasis namas (XIX a. vidurys, Aukštaitija, Lietuvos liaudies buities muziejus). Aut. R. Bertašiūtė
Rytų Aukštaitijoje tėvai dažniausiai maitindavosi prie vieno stalo kartu su ūkį paveldėjusio sūnaus ar žento šeima (lengviausia išimtinės forma, vadinamasis valgis prie stalo), kartais maitindavosi po savaitę iš eilės pas visus vaikus.
Žemaitijos sodyba. XIX a., Žemaičių muziejus Alka. Aut. K. Stoškus
Žemaitijoje būdavo įrengiama išimtininkams skirta patalpa, vadinamoji priešininkė.
Gyvenamasis namas Kuršių nerijoje. Aut. A. Baltėnas
Mažojoje Lietuvoje karšinčiai tėvai į jiems gyventi skirtą kambarį (stubelę) būdavo iškilmingai palydimi per ūkio paveldėtojo vestuves. Kartais jiems palikdavo antrąjį namo galą ar visą namą (paveldėtojai pasistatydavo naują) arba pastatydavo mažą atskirą namelį sodyboje.
Išnagrinėkite išimtinės pavyzdį ir pasvarstykite, ar ji garantuoja geras gyvenimo sąlygas.
Išimtinės pavyzdys
1936 m. balandžio 28 d. Marijampolės notaro akte Nr. 817 pasižadama iš palikimo, kurį sudarė 26,32 ha žemės su trobomis ir inventoriumi, be to, už 2000 litų grynų pinigų, gautų iš I. A., jai iki mirties duoti tokią ordinariją: atskirą kambarį gyventi ir kasmet 8 m³ geros rūšies alksninių malkų, 12 litrų žibalo, 6 cnt rugių, 2 cnt kviečių, 1 cnt miežių, 10 cnt gatavų bulvių ir 2 cnt bulvių pasodinti savo sėkla, 1 cnt kopūstų, 3 cnt gyvo svorio penėtą meitėlį, trejus baltinius, kas savaitę pakeisti švariais, 2 kg vilnų, 50 litų smulkiems reikalams, kas mėnuo 2 kartus išvažiuoti vežimą, kasdien 4 litrus gero pieno, bet tik tada, kai jo yra ūkyje, kasdien 2 vištos kiaušinius, visus žieminius ir vasarinius drabužius bei avalynę, mirus tinkamai palaidoti savo lėšomis.
Pagal Pranę Dundulienę (1999)
50 litų banknotas (1928 m.). Aut. nežinomas