Visame pasaulyje išsibarstę lietuviai nepamiršta savo šaknų ir svečiose šalyse kuria lietuvių bendruomenes, puoselėja lietuviškas tradicijas bei papročius.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ženklas

Pasaulio lietuvių bendruomenės ženklas

  • Lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija, įkurta 1958 metais, yra Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB).
  • PLB sudaro visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos Respublikos ribų, bei jų šeimų nariai, kurie pripažįsta PLB Konstituciją, jos veiklos tikslus ir principus. 
  • Šiuo metu PLB jungia 53 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes. 
  • Kiekvieno krašto Lietuvių bendruomenė tvarkosi pagal savo priimtą statutą, prisiderindama prie vietos sąlygų bei įstatymų ir PLB Konstitucijos. 
  • Atkreipkite dėmesį, kad daugelis užsienyje gyvuojančių lietuviškų bendrijų pavadinama lietuviškais, simbolinę reikšmę turinčiais pavadinimais, pvz.: Lietuvių kultūros ir savišalpos draugija „Nemunas“, Sakartvelo (buv. Gruzijos) lietuvių draugija „Rūta“ ir pan.

Bendruomenės savo veiklą viešina internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose.

Norite surasti? Ieškokite čia.
Airijos lietuvių bendruomenė

Airijos lietuviai

  • „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad XXI a. pradžioje į Airiją ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui atvyko apie 120–150 tūkstančių lietuvių.
  • Nuo 2005 metų veikia Airijos lietuvių bendruomenė (Lithuanian Association in Ireland; 2022 m. pirmininkas Arūnas Teišerskis).
  • Kiekvieną sekmadienį Dublino Šv. Andriejaus bažnyčioje kartą per mėnesį aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba.
  • „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad XXI a. pradžioje į Airiją ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui atvyko apie 120–150 tūkstančių lietuvių.
  • Nuo 2005 metų veikia Airijos lietuvių bendruomenė (Lithuanian Association in Ireland; 2022 m. pirmininkas Arūnas Teišerskis).
  • Kiekvieną sekmadienį Dublino Šv. Andriejaus bažnyčioje kartą per mėnesį aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba.

  • Nuo 2007 m. aktyvūs bendruomenės skyriai skirtinguose miestuose kasmet rengia F. Vaitkaus (žmogaus, kuris lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlantą) garbei skirtą sąskrydį „Mums vis dar reikia sparnų“.
  • Airijos lietuviai – aktyvūs lietuvybės puoselėtojai, jie švenčia valstybines ir kalendorines šventes. Apie Airijos lietuvių minimas Užgavėnes, kuriose netrūko nei persirengėlių, nei linksmų liaudies dainų, skaitykite straipsnyje „Airijos lietuviai nepamiršta tradicinių švenčių“.
  • Airijos lietuviai dainuoja liaudies dainas, o švenčių metu puošiasi tradiciniais tautiniais kostiumais.

 

Folkloro grupė „Lietuviškas dobilas“

Folkloro grupė „Lietuviškas dobilas“. Aut. nežinomas

Airijos lietuviai gieda tautiška giesmę.

Turbūt teisingai yra pasakyta, kad, norint pasitikrinti savo jausmus, reikia nuo objekto atsitraukti ir pažiūrėti į jį tarsi iš naujo. Taip greičiausiai mums nutinka ir išvykus toli iš Lietuvos. Tą teigia ir dažnas Airijoje apsistojęs lietuvis, tvirtinantis, kad ten dar labiau jaučia savo šaknis ir dar labiau brangina ryšį su tautiečiais. Būtent namų ilgesys ir bendrumo poreikis paskatino juos burtis. Prieš daugiau kaip penkiolika metų į Airiją išvykusiems lietuviams svarbų vaidmenį atliko lietuviška mokyklėlė. Kaip prisimena dabartinis Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, būtent iš mokyklėlės išaugo bendruomenė, o ne atvirkščiai. 2004 m. rugsėjį tuometės Lietuvos atstovybės patalpose (dar nebuvo ambasados) Dubline duris atvėrė pirmoji lituanistinė mokykla „4 vėjai“, sėkmingai gyvuojanti iki šiol. Pati bendruomenė tuomet dar nebuvo juridiškai įregistruota. Kadangi lietuvių skaičius tuo laiku Airijos sostinėje buvo tikrai gausus, visi norėjo ką nors daryti, vienytis, buvo tikslinga oficialiai steigti bendruomenę. Tai įvyko 2005 m. sausį. Pirmuoju Airijos lietuvių bendruomenės pirmininku buvo išrinktas šiuo metu Naujojoje Zelandijoje gyvenantis Linas Jakučionis. Per penkiolikos metų laikotarpį bendravimo poreikis ir žmonių aktyvumas kiek pakito, bet Airijos lietuviai ir toliau įžvelgia tokios bendrystės prasmę.

Visas straipsnis Atsisiuntimas

Airijoje gyvenantys lietuviai nepamiršta tradicinės Užgavėnių šventės ir kasmet taip pat varo žiemą iš kiemo.

Šįmet, nors ir kiek pavėlavę, jie rinkosi Tymono parke Dubline, kur tradicinę Užgavėnių šventę organizavo Airijos lietuvių bendruomenė ir Dublino lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ kolektyvas.

Griežiant lietuvių kapelai šauni šeimininkė Laimutė kvietė visus šokti, dūkti, išdykauti. O šeimininkas Ginciulė, pačiutę apkabinęs, protingus patarimus susirinkusiems dalijo. Ir ragino visiems susispietus tą žiemą išvyti iš Airijos – triukšmaujant ir gąsdinant. O geriausia tai daryti trypiant smagią lietuvišką polkutę.

Šeimininkė ragino visus pulti ir vaišintis blynais bei visais gardėsiais, užkandant gardžiu Užgavėnių šiupiniu. Pagal lietuvių liaudies tradicijas, per Užgavėnes būtina valgyti daug riebių ir sočių patiekalų.

Visas straipsnis Atsisiuntimas
Sakartvelo lietuvių bendruomenė

Sakartvelo lietuviai

  •  „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad 1996 m. įkurta Sakartvelo lietuvių bendrija (nuo 1999 m. Sakartvelo lietuvių bendrija „Rūta“), Sakartvelo lietuvių jaunimo sąjunga ir Tbilisio lituanistinė mokykla. 2022 m. šioje mokykloje mokėsi apie 10 vaikų.
  • 2022 m. gruodžio mėn., sujungus „Rūtos“ ir „Labas“ draugijas, įkurta Sakartvelo lietuvių bendruomenė „Labas, Rūta“ (pirmininkė Renata Skardžiūtė Kereselidzė).
  •  „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad 1996 m. įkurta Sakartvelo lietuvių bendrija (nuo 1999 m. Sakartvelo lietuvių bendrija „Rūta“), Sakartvelo lietuvių jaunimo sąjunga ir Tbilisio lituanistinė mokykla. 2022 m. šioje mokykloje mokėsi apie 10 vaikų.
  • 2022 m. gruodžio mėn., sujungus „Rūtos“ ir „Labas“ draugijas, įkurta Sakartvelo lietuvių bendruomenė „Labas, Rūta“ (pirmininkė Renata Skardžiūtė Kereselidzė).

Tradicijų tęstinumas:

Inicijuoti bendruomenės „Labas, Rūta“ Sakartvele vyksta lietuvių renginių, skirtų valstybinėms šventėms (Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai, Sausio 13-ajai) paminėti.

Sakartvelo lietuvių bendruomenėje švenčiamos Kalėdos, Velykos, Motinos diena, Joninės.

Sakartvelo sostinėje Tbilisyje laikomasi tradicijos švęsti miesto dieną – Tbilisobą, per kurią visos tautinės mažumos pristato savo tautinius rūbus, patiekalus, dainas ir šokius. Lietuviai taip pat yra aktyvūs šios šventės nariai.

Oslo lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“

Oslo lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“. Aut. nežinomas

Norvegijos lietuvių bendruomenė didelė, ją vienija ir įvairiuose miestuose įsikūrusių lietuvių bendruomenių veiklą reglamentuoja Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba.

Norvegijos lietuviai aktyvūs lietuviškų tradicijų puoselėtojai. Jie ne tik yra įkūrę lituanistinių mokyklų, bet ir skleidžia lietuviškas tradicijas šokdami, dainuodami, dėvėdami tradicinius tautinius drabužius. Su meno kolektyvais galima susipažinti Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos tinklalapyje.

Lietuviai puoselėja lietuviškas tradicijas ir švęsdami kalendorines bei valstybines šventes. Apie tai, kaip Oslo folkloro ansamblis „Gabija“ minėjo Užgavėnes, galima paskaityti šiame straipsnyje.

Užgavėnės – seniai žinoma žiemos išvarymo šventė, kuri ne vienerius metus, o jau keletą amžių švenčiama Lietuvoje su trenksmu. Tai žiemos virsmo į pavasarį šventė bei pavasario žadinimas. Užgavėnės visada švenčiamos antradieniais, likus 7 savaitėms iki Velykų. Nors šventės ištakos pagoniškos, dabar jos glaudžiai siejasi su krikščionybe, nes tą dieną svarbu stipriai, gausiai ir riebiai pavalgyti. Juk kitą dieną jau prasideda pasninkas.

Tokią linksmą, džiugią dieną atsargiai, tačiau linksmai atšventėme ir mes, Oslo lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“. Dėl apribojimų ir saugumo negalėjome visi dalyvauti šventėje, tačiau kiek įmanydami stengėmės paminėti šią šventę ir varyti žiemą dainomis bei šokiais. Šiais metais ši šventė sutampa su Vasario 16-osios paminėjimu, tad nusprendėme Užgavėnes atšvęsti anksčiau, bet pasirinkome rengtis tautiniais rūbais ir kartu gražiai paminėti abi šventes.

Visas straipsnis Atsisiuntimas