Lietuvos etnografiniai regionai – SMP

Etninės kultūros globos taryba. Aut. D. Pivoriūnas

Ar žinojote?

Nors Lietuva yra vieninga valstybė, ją sudaro penki dar XIII a. istoriškai susiformavę etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Regionai apibrėžiami pagal kultūros požymius – tarmę, tradicijas, susiformavusį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus, aprangą, amatus, gyvenamuosius pastatus ir pan.
Etnografiniams regionams būdingas ir savitas kraštovaizdis, o apie jį sukurta daugybė tautosakos kūrinių.

Žemaičiai ir aukštaičiai tradiciniais drabužiais.

Žemaitės merginos ir aukštaičių pora tradiciniais drabužiais. Aut. nežinomas.

Tarmė – kalbos atmaina. Nesupainiokite, nors regionai Lietuvoje penki, tačiau tarmės tik dvi, jos smulkiau skyla į patarmes, o šios – į šnektas ir t. t.
Kiekvienas regionas pasižymi patarmių įvairove, todėl pietų aukštaitis (dzūkas) kalba kitaip nei rytų aukštaitis, gyvenantis, pavyzdžiui, Utenoje, pajūrio gyventojai žemaičiai kalba jiems būdinga žemaičių tarme ir kt.

Pasižiūrėkite laidą „Vytis skambina giminėms“ ir pasiklausykite, kaip kalbama skirtinguose regionuose.

O kas būdinga aukštaičiams? Apie sudėtingą ir dainingą aukštaičių kalbą pasižiūrėkite dokumentinio filmo „Aukštaitija“ ištraukoje.

Šeimyniškėlių piliakalnis. Aut nežinomas

Visuose regionuose galima rasti piliakalnių – tai vieni vaizdingiausių kraštovaizdžio objektų. Kuo jie ypatingi?

Piliakalniai būdingi tik baltų kultūrai.
Istorikai teigia, kad pirmieji piliakalniai galėjo būti suformuoti 1000 m. prieš mūsų erą.
Lietuvoje yra išlikę apie 850 piliakalnių. Visi jie mena gilią istoriją.

Pasivaikščiokite po vieną garsiausių Lietuvos – Kernavės III, dar vadinamą Lizdeikos, – piliakalnį.

Senovės baltų tautos, tarp jų ir dabartiniai lietuviai, nebuvo gamtos apdovanotos geromis gynybinėmis sąlygomis. Lietuviškos lygumos nebuvo tinkamos nei slėptis, nei gintis. Todėl mūsų protėviai savo rankomis kasė ir pylė įtvirtinimus gyvenvietėms. Dauguma šių prieš tūkstančius metų iškastų struktūrų išliko iki mūsų dienų ir yra vadinamos piliakalniais.

Piliakalniai būdingi tik baltų kultūroje, mat kitos tautos turėjo pakankamai geras gamtines sąlygas tvirtovėms įsirengti. Istorikai teigia, kad pirmieji piliakalniai galėjo būti suformuoti 1000 m. prieš mūsų erą.

Lietuvoje yra išlikę apie 850 piliakalnių. Visi jie mena gilią istoriją, kurios alsavimą galite pajusti aplankę šiuos savitus baltų genčių gyvenimo ir kovų liudininkus.

Vieni žymiausių ir didžiausių Lietuvoje – Kernavės piliakalniai. Penki Širvintų rajone, Kernavės miestelyje riogsantys piliakalniai yra įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Saugomas ir pats miestelis, alsuojantis viduramžių dvasia. Vasarą Kernavėje vyksta gyvosios archeologijos šventės, kurių metu ant piliakalnių atgyja senieji amatai, skamba viduramžių muzika, vaišinamasi to meto patiekalais. Tačiau Kernavės piliakalnius smagu lankyti bet kuriuo metu. Tik būtinai pasidomėkite turtinga jų istorija ar keliaukite po Kernavę kartu su gidu. Juk, pavyzdžiui, Aukuro piliakalnis, atrodo kur kas įspūdingiau, kai žinote jo paslaptis. Yra istorikų, manančių, kad ant šio kalno vaidilutės prižiūrėjusios dievams skirtą aukurą. Kiti istoriniai šaltiniai kalba apie čia pat stovėjusį kunigaikščio Traidenio dvarą <...>.

Viso straipsnio skaitymas Atsisiuntimas