Pasvarstykite, ką iš tradicinio kaimo gyvenimo, bendravimo palikimo galima sėkmingai taikyti (o gal jau ir taikoma) XXI a. žmogui. Priminimui:
Kol nesinaudojo raštu, tradicinio kaimo žmogus pažinojo jį supantį pasaulį iki pat horizonto, žemės gilybėje ir dangaus aukštybėje per daugelio žmonijos kartų surinktą patirtį. Tam turėjo tik savo jusles: skonio, regos, uoslės, klausos ir lietimo, jutimo - nes mokslas ir bet kokia pažanga buvo ne tik nepasiekiama, bet ir, pagal Balį Buračą (2018), dvaro užginta.
Materialaus turto, papročių ir kūrybinis palikimas išsaugojo sukauptų gamtinių žinių, vidinių išgyvenimų, bendruomeniško gyvenimo sistemos vaizdą.
Kalendoriniai papročiai darbus ir poilsį įtvirtino pagal įtampos ir atsipalaidavimo ritmišką kaitą, šiandien pateikiamą kaip būtinybę išsaugoti psichologinę ir fizinę sveikatą.
