Ukrainiečiai. Folkloro ansamblis NAMYSTO. Aut. Julija Malyškina
2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 14 168 ukrainiečiai (apie 90 % – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Visagine). Nuo Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą pradžios (2022-02-24) iki 2023 m. vasario mėn. Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 74 000, iki 2023 09 – 80 595 karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Visagino lenkų bendruomenė. Aut. nežinomas
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 183 421 lenkų tautybės asmuo. Tai antra pagal dydį etninė grupė Lietuvoje.
<...>
„Tradicinis gyvenviečių tipas: gatviniai kaimai arba namai, išsidėstę aplink pagrindinę aikštę ar tvenkinį. Moterų tautiniai drabužiai: palaidinė, sijonas (kai kur klostytas), prijuostė. Vyrų drabužiams būdinga ilgi sujuosiami arba trumpi marškiniai, laisvos drobinės kelnės, liemenė arba striukė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dauguma Lietuvos lenkų priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę, suaktyvino tautinę veiklą, ėmė kurti draugijas, rūpintis kultūros, švietimo, gimtosios kalbos reikalais, puoselėti tradicijas. Lietuvoje veikia apie 50 lenkų visuomeninių organizacijų.“
<...>
„Nuo 1988 per Lietuvos televiziją buvo rodoma informacinė publicistinė laida lenkų kalba Vilniaus pokalbiai (Rozmowy Wileńskie), nuo 2002 kas savaitę – laida Vilniaus albumas (Album Wileński). Vilniuje veikia privati Lenkų meno galerija ir privatūs lenkų knygynai. Organizuojami poezijos renginiai (kiekvieną pavasarį – Lietuvos lenkų poezijos dienos Maj nad Wilią ir kiti), lenkų meno festivaliai, kuriuose dalyvauja saviveiklininkai ir profesionalai. Yra apie 70 meno saviveiklos kolektyvų: lenkų dainų ir šokių, folkloro, estradinių ansamblių, chorų, kapelų, teatrų. Lietuvos rajonų savivaldybėse, kur Lietuvos lenkų sąjunga turi savo skyrius, rengiami lenkų meno saviveiklos festivaliai (nuo 1989 – Kwiaty polskie ir kiti), konkursai, kultūros dienos.“
<...>
Žydės tradiciniais drabužiais. Aut. Asta Raicevičienė
Tautinių mažumų departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2256 žydai. Žydai išeiviai iš Lietuvos vadinami litvakais.
Moterų tradicinis kostiumas
Moterų tautinio drabužio sudedamąsias dalis sudarė juodas pusvilnonis sijonas, kuris privalėjo būti platus, ilgas, ties juosmeniu klostuotas. Palaidinė balta, medžiaga – standesnio audinio, ties pečiais – specialūs paraukimai. Prijuostės buvo dėvimos iš balto lino, su nėriniais. Moterų galvos apdangalai drobiniai, su nuometėliu ir puošti įvairiais karoliukais, nėriniais.
Moterų tautinio drabužio sudedamąsias dalis sudarė juodas pusvilnonis sijonas, kuris privalėjo būti platus, ilgas, ties juosmeniu klostuotas. Palaidinė balta, medžiaga – standesnio audinio, ties pečiais – specialūs paraukimai. Prijuostės buvo dėvimos iš balto lino, su nėriniais. Moterų galvos apdangalai drobiniai, su nuometėliu ir puošti įvairiais karoliukais, nėriniais.
Vyrų tradicinis kostiumas
Neatsiejama žydų kultūros dalis – liaudies kostiumas. Vyriškas žydo kostiumas susideda iš vilnonių juodų ir baltų arba baltų ir mėlynų maldos skarų su kutais, ilgų chalatų – kaftanų, kurie buvo su ilgomis rankovėmis, dažniausiai sujuosiami per liemenį. Galva uždengta specialia kepurėle – jurmalka. Vyriškame aškenazių kostiume privalomi atributai – tuniką primenantys balti medvilniniai marškiniai. Kelnės – būtinai juodos spalvos, prie jų – aulinukai.
Neatsiejama žydų kultūros dalis – liaudies kostiumas. Vyriškas žydo kostiumas susideda iš vilnonių juodų ir baltų arba baltų ir mėlynų maldos skarų su kutais, ilgų chalatų – kaftanų, kurie buvo su ilgomis rankovėmis, dažniausiai sujuosiami per liemenį. Galva uždengta specialia kepurėle – jurmalka. Vyriškame aškenazių kostiume privalomi atributai – tuniką primenantys balti medvilniniai marškiniai. Kelnės – būtinai juodos spalvos, prie jų – aulinukai.
Latvės kankliuoja Dainų šventėje. Aut. nežinomas
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 1572 latviai. Daugiausia susitelkę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Panevėžyje ir Šiaurės Lietuvoje (Akmenės, Biržų, Joniškio, Pasvalio, Skuodo ir kitų rajonų savivaldybių teritorijoje).
Karaimai. Aut. nežinomas
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 192 karaimai. Gausiausios karaimų bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje. Lietuvos karaimai kalba karaimų kalba (Trakų tarme).