Žemaičių sodybos, lyginant su kitų regionų, buvo didžiausios pagal plotą, ir pagal statinių skaičių. Etninės kultūros globos tarybos leidinyje „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“ rašoma, kad žemaitiškos sodybos yra trijų tipų: atviros, uždaros ir laisvos statybos.

Atviros statybos sodybos

Atviros struktūros sodybose gyvenamasis pastatas dažnai statytas sodybos ašyje, galu į gatvę. Panašiai pastatytas ir svirnas – prie vienos šoninės sodybos ribos, priešais gyvenamąjį namą. Prie kitos sodybos ribos pastatytas tvartas. Kluonas yra toliau, sodybos gilumoje. Taip sodyboje susidaro trys kiemai: švarusis kiemas – tarp gyvenamojo namo ir svirno, antras kiemas tarp gyvenamojo pastato ir tvarto (vadinamas „laidaru“) ir trečias kiemas – prie kluono – „žardiena“.

Atviros struktūros sodybose gyvenamasis pastatas dažnai statytas sodybos ašyje, galu į gatvę. Panašiai pastatytas ir svirnas – prie vienos šoninės sodybos ribos, priešais gyvenamąjį namą. Prie kitos sodybos ribos pastatytas tvartas. Kluonas yra toliau, sodybos gilumoje. Taip sodyboje susidaro trys kiemai: švarusis kiemas – tarp gyvenamojo namo ir svirno, antras kiemas tarp gyvenamojo pastato ir tvarto (vadinamas „laidaru“) ir trečias kiemas – prie kluono – „žardiena“.

Uždaros statybos sodybos

Uždaroje žemaičių sodyboje svirnas paprastai būna pastatytas už gyvenamojo pastato, kaip ir troba, šonu į kelią, šiek tiek į kairę – tvartas, taip pat šonu į kelią, toliau priešais jį – daržinė, o kluonas, pastatytas statmenai visiems pastatams, uždaro pailgą kiemą. Tuo būdu nuo kelio pusės sodyba pasidaro daugiau uždara.

Uždaroje žemaičių sodyboje svirnas paprastai būna pastatytas už gyvenamojo pastato, kaip ir troba, šonu į kelią, šiek tiek į kairę – tvartas, taip pat šonu į kelią, toliau priešais jį – daržinė, o kluonas, pastatytas statmenai visiems pastatams, uždaro pailgą kiemą. Tuo būdu nuo kelio pusės sodyba pasidaro daugiau uždara.

Laisvos statybos sodybos

Laisvos statybos sodyboje pastatai išdėstomi laisvai, be aiškios sistemos, prisitaikant prie gamtos sąlygų, reljefo ir t. t. Tačiau čia svirnas visada gerai matomas iš gyvenamojo pastato.

Laisvos statybos sodyboje pastatai išdėstomi laisvai, be aiškios sistemos, prisitaikant prie gamtos sąlygų, reljefo ir t. t. Tačiau čia svirnas visada gerai matomas iš gyvenamojo pastato.

Galima kalbėti apie du Žemaitijoje vyravusius kaimų tipus.

Medinis Šv. Jurgio koplytstulpis Varnių apylinkėse. Aut. nežinomas. Šaltinis – Lietuvos istorijos instituto archyvas

Leidinyje „Kaimo statyba: Žemaitija“ aprašomas žemaičių sodybai būdingas bruožas – kryžiaus, koplytstulpio statymas kieme: „Žemaičio sodyba neįsivaizduojama be kryžiaus, stogastulpio, koplytstulpio ar koplytėlės. Žemaitijoje dažnai kiekvienas šeimos narys turėjo savo globėją – koplytėlėje išdrožtą iš medžio rymantį šventąjį. Tikėta, kad šventieji ir kryžiai saugo žmones, namus, sodybas nuo nelaimių, nepritekliaus ir gaisrų. Jie statyti norint išreikšti padėką ar prašant pagalbos bei apsaugos. Šventieji globojo tam tikras gyvenimo sritis, užtikrino taikų dievų, dvasių ir žmonių sambūvį. Statyti dažniausiai prie namų ar kelio.“