Tautiškas šokis "Blezdingėlė". 1942 m. atvirukas. Aut. A.Naruševičius
Lietuvoje, šokiai buvo vienas svarbiausių socialinių susibūrimų. Šokiai – puiki proga jaunimui susipažinti su galimais partneriais, pailsėti po dienos darbų.
Viena moteris iš Šalčininkų rajono pasakojo: „Ilgais rudens ir žiemos vakarais jaunimas susirinkdavęs vakarot. Mėsajėdy nuog Kalėdų ir par gavėnių ligi Velykos. Prieš Velykas metam, tadu reikia aust.. Kur yra mergaitių, sako: „Aš prašysiu vakarot“. Pas mus dvi ar tris naktis pabūna, paskui pas kitas. Ateina berniukai, kap kada atsineša armonikas. Verpiam verpiam, tadu einam šokt. Pašokam, pagiedam, paskraidom ir vėl einam dirbt. Vakarų vakaroja, o dienų dienoja.“
Pagal ištrauką iš LLTI archyvo
Iš ištraukos galima suprasti, kad, šokių muzikoje, svarbią poziciją užimdavo armonika. Nors, šis instrumentas savyje talpina ir melodiją, ir bosinę partiją, ir ritmą (galėtume sakyti vienas instrumentas atstoja visą kapelą), muzikantai, vis tiek, rinkdavosi į kapelas, kad muzikuoti kartu. Reta kuri kapela apsieidavo be būgnelio ir smuiko. J. Švedas teigia, kad „smuikas, armonika, birbynė ar klarnetas ir būgnas sudarė populiarius Lietuvos kaimo instrumentų ansamblius.“
Joniškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela
Minėti instrumentai itin svarbūs kapelose, nepaisant to, kapelų sudėtys labai įvairios ir stipriai priklauso nuo regiono, kuriame grojama.
Aukštaitija
Pavyzdžiui, Aukštaitijoje populiarus kapelos sąstatas buvo smuikas, armonika ir klarnetas arba barabanas (būgnelis). Skambinta cimbolais, griežta dviem smuikais arba smuikui pritariant devyniastygėmis kanklėmis. Taip pat, anksčiau, kapeloje groti galėdavo dambrelis, lūpinė armonikėlė, lamzdelis ar net beržo tošelė.
Pavyzdžiui, Aukštaitijoje populiarus kapelos sąstatas buvo smuikas, armonika ir klarnetas arba barabanas (būgnelis). Skambinta cimbolais, griežta dviem smuikais arba smuikui pritariant devyniastygėmis kanklėmis. Taip pat, anksčiau, kapeloje groti galėdavo dambrelis, lūpinė armonikėlė, lamzdelis ar net beržo tošelė.
Žemaitija
Tuo tarpu Žemaitijoje instrumentines kapelas būtų galima skirstyti į tris tipus: dūdų, styginių instrumentų ir mišrias kapelas. Vieni seniausių instrumentinių ansamblių Žemaitijoje yra styginiai (sudaryti iš 5-12 žmonių), kuriuose grota gitaromis, smuikais, mandolinomis, basedlėm ir net balalaikom, tačiau saviti yra dūdų ansambliai, grodavę vestuvėse, laidotuvėse, susibūrimuose.
Tuo tarpu Žemaitijoje instrumentines kapelas būtų galima skirstyti į tris tipus: dūdų, styginių instrumentų ir mišrias kapelas. Vieni seniausių instrumentinių ansamblių Žemaitijoje yra styginiai (sudaryti iš 5-12 žmonių), kuriuose grota gitaromis, smuikais, mandolinomis, basedlėm ir net balalaikom, tačiau saviti yra dūdų ansambliai, grodavę vestuvėse, laidotuvėse, susibūrimuose.
Suvalkija
Suvalkijoje, šalia įprasto smuiko, cimbolų, armonikos ir būgnelio arba basetlės sąstato, atsiduria ir kanklių ansambliai.
Suvalkijoje, šalia įprasto smuiko, cimbolų, armonikos ir būgnelio arba basetlės sąstato, atsiduria ir kanklių ansambliai.
Dzūkija
Dzūkijoje itin garbingą vietą, instrumentinėse kapelose, užėmė smuikas. Juo grota per Velykų šventę, vestuvėse. Sakoma, kad pagal smuikų kiekį, galima spręsti, apie jaunavedžių turtą: neturtingose vestuvėse grota vienu smuiku, o kur turtingesnės – dviem ar net trimis smuikais.
Pagal Etninės kultūros globos tarybą
Dzūkijoje itin garbingą vietą, instrumentinėse kapelose, užėmė smuikas. Juo grota per Velykų šventę, vestuvėse. Sakoma, kad pagal smuikų kiekį, galima spręsti, apie jaunavedžių turtą: neturtingose vestuvėse grota vienu smuiku, o kur turtingesnės – dviem ar net trimis smuikais.
Pagal Etninės kultūros globos tarybą
Taigi kapelose grota įvairiais instrumentais ir jų sudėtimis. Susipažinkime, su šiais instrumentais, šiek kiek detaliau.
Smuikas
Chordofonas. Dar vadinamas griežyne, plačiai paplitęs Lietuvoje, vienas pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. Yra įvairių smuiko formų ir laikymo būdų. Lietuvoje būdavo smuikuojamos dainų melodijos, pritariama dainoms, yra liudijimų apie raudų griežimą. Smuikas, dažnai, buvo pagrindinis melodiją vedantis kapelos instrumentas, palydintis šokius ir dainas.
Liaudiški smuikininkai, dažnai perduodantys žinias iš kartos į kartą, naudojo savo unikalų stilių, praturtindami muziką improvizacijomis, o grojant solo braukiama per „laisvas“ stygas, taip išnaudojant daugiabalsio atlikimo galimybes.
Pagal R. Midgley (1999), M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991) ir V. Liutkutę-Zakarienę, S. Petreikį
Chordofonas. Dar vadinamas griežyne, plačiai paplitęs Lietuvoje, vienas pagrindinių liaudies muzikos instrumentų. Yra įvairių smuiko formų ir laikymo būdų. Lietuvoje būdavo smuikuojamos dainų melodijos, pritariama dainoms, yra liudijimų apie raudų griežimą. Smuikas, dažnai, buvo pagrindinis melodiją vedantis kapelos instrumentas, palydintis šokius ir dainas.
Liaudiški smuikininkai, dažnai perduodantys žinias iš kartos į kartą, naudojo savo unikalų stilių, praturtindami muziką improvizacijomis, o grojant solo braukiama per „laisvas“ stygas, taip išnaudojant daugiabalsio atlikimo galimybes.
Pagal R. Midgley (1999), M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991) ir V. Liutkutę-Zakarienę, S. Petreikį
Armonika
Liežuvėlinis dumplinis aerofonas. Sukonstruotas Vokietijoje, sparčiai paplitęs kaimyninėse šalyse ir Lietuvoje. Manoma, kad pirmiau paplito lūpinės armonikėlės ir tik tada armonikos. Tiesa, armonikos buvo ne tik vokiškos, bet ir austriškos bei rusiškos (pastarosios vadintos Peterburgo armonikomis arba tiesiog Peterbursgom). Armonikos būna vienaeilės, dvieilės ir trieilės. Tai sudėtingas instrumentas, kuris turi specifinį mechanizmą. Jo pagalba garsas generuojamas per oro srautą, praeinantį pro metalinius liežuvėlius.
Liežuvėlinis dumplinis aerofonas. Sukonstruotas Vokietijoje, sparčiai paplitęs kaimyninėse šalyse ir Lietuvoje. Manoma, kad pirmiau paplito lūpinės armonikėlės ir tik tada armonikos. Tiesa, armonikos buvo ne tik vokiškos, bet ir austriškos bei rusiškos (pastarosios vadintos Peterburgo armonikomis arba tiesiog Peterbursgom). Armonikos būna vienaeilės, dvieilės ir trieilės. Tai sudėtingas instrumentas, kuris turi specifinį mechanizmą. Jo pagalba garsas generuojamas per oro srautą, praeinantį pro metalinius liežuvėlius.
Basetlė
Chordofonas. Tai liaudiškas kontrabosas, dar vadinamas bosas, boselis, basedla. Šis instrumentas – violončelės ir kontraboso atmaina. Stygos gaminamos ne iš metalo, tačiau iš veršiuko žarnų, o strykas iš arklio karčių. Stygų gaminimas iš žarnų – įprasta praktika liaudies instrumentų gamyboje.
Pagal R. Midgley (1999) ir V. Liutkutę-Zakarienę, S. Petreikį
Chordofonas. Tai liaudiškas kontrabosas, dar vadinamas bosas, boselis, basedla. Šis instrumentas – violončelės ir kontraboso atmaina. Stygos gaminamos ne iš metalo, tačiau iš veršiuko žarnų, o strykas iš arklio karčių. Stygų gaminimas iš žarnų – įprasta praktika liaudies instrumentų gamyboje.
Pagal R. Midgley (1999) ir V. Liutkutę-Zakarienę, S. Petreikį
O kaip atrodo kapelos šiais laikais? Ir ar vyksta šokių vakaronės miestuose, kai kultūros ir renginių ir taip apstu? Nors įvairių renginių ir socializacijos būdų, šiais laikais, yra be galo daug, žmonės vis tiek renkasi į tradicinių šokių vakarones bei muzikuoja kartu. Pavyzdžiui, yra organizuojamos, įvairios tradicinių šokių, vakaronės.
Taip pat įdomus susibūrimas – naktišokiai. Pats pavadinimas nusako renginio pobūdį. Čia, muzikantams grojant gyvą muziką, žmonės susirenka šokti ir šoka visą naktį iki pat ryto. Kadangi susirenka įvairaus amžiaus ir šokių patirties turintys žmonės, tai – puiki vieta išmokti ne tik pačių šokių, bet ir šokio subtilybių iš daugiau patirties turinčių žmonių. Naktišokiai dažniausiai organizuojami kasmet ar ypatingų švenčių proga. Pavyzdžiui, Vasario 16-osios šventės proga, naktišokiai vyksta Valakėliuose; taip pat antrus metus vykstantys naktišokiai, organizuojami jaunų folkloristų, „Naktišuokē Plateliūs“.
Apie naktišokių patirtį kalba naktišokių organizatorė A. Alminaitė.
Ištrauka iš Naktišokių Plateliuose. Įsidėmėkite, kokius instrumentus girdite, matote.
Kaip matėte pavyzdžiuose, šokiuose grojama įvairiais instrumentais ir muzikantų sudėtimis. Visoje Lietuvoje yra skirtingų kapelų, vienose jų muzikuoja senjorai, kitose – jauni žmonės. Susipažinkite su Vilniaus kaimo kapela, kurioje muzika sujungia skirtingas kartas.
Apie šią kapelą, asociacija „Etnoerdvės“, rašo taip: „Ansamblio idėja gimė iš jaunosios kartos etnomuzikų Mariaus Mockevičiaus ir Dariaus Bagdonavičiaus. Entuziastai troško ne tik užrašinėti tradicinius muzikantus, bet ir kartu su jais groti. Jaunieji atlikėjai stengiasi perimti vis dar gyvas tradicinio muzikavimo technikas iš drauge griežiančių smuikininkų Vytauto ir Česlovo.“