Paprastai keiksmus vertiname kaip nelabai mandagius, žmogaus įvaizdžiui kenkiančius žodžių junginius, kurių patariama vengti, jei norima palikti savo pašnekovui gerą įspūdį.
Keiksmų reikšmė priklauso nuo situacijos aplinkybių bei besikeikiančiojo tikslo.
Keiksmai gali būti tiesiog emocinė išraiška (pykčio, nusivylimo, džiaugsmo), kultūros dalis ar net socialinio (socialinis - tai, kas susiję su žmonių bendravimu, santykiais ar gyvenimu kartu grupėje, bendruomenėje ar visuomenėje) bendravimo dalis tam tikrose grupėse.
Keiksmai yra žinomi nuo seno kaip priemonė išreikšti emocijas. Ar emocijos visada turi būti išreiškiamos vulgariai ar nepadoriai? Žinoma, kad ne!
Liaudiški keiksmai gali būti kūrybiški, kelti juoką, o taip pat jie skirti padėti išreikšti emocijas pozityviai, mandagiai iškrauti įtampą ar įdomiai, vaizdingai jausmus be tiesioginio įžeidimo.
Patyrinėkime, kokiais žodžiais lietuvių liaudis keikėsi:
Jokiu būdu nevartokite keiksmažodžių, kurių prasmės gerai nesuprantate, nes rizikuojate būti nesuprasti ir net susigadinti savo gerą vardą.
Kritiškai peržiūrėkite savo keiksmų žodyną ir prieš išsižiodami pagalvokite, ar dabar tikrai vieta ir laikas nusikeikti.
Ką daryti, jei visgi norisi nusikeikti? Vartokite tokius mažiau žinomus, bet įdomius keiksmus kaip Rupūže žalioji ir Kad tau ežys kelnėse išdygtų! Jie tikrai nieko neįžeis ir greičiausiai sukels šypseną. Tad kodėl nepasilinksminti?
ĮDOMU! Oksfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad keiksmai skatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą, ramina ir pakelia mums nuotaiką.
Keiksmų stalčius. Aut. Paulius Peleckis
Beje, ar žinai, ką psichologai sako apie keikimąsi?
Ogi teigiama, jog keiktis yra sveika! Tačiau ne bet kaip. Daugybė tyrimų rodo, kad keiktis yra netgi naudinga, o žmonės, leidžiantys sau riebiau pakalbėti, yra ne tik šmaikštesni, bet ir patikimesni. Žinoma, keiktis reikia mokėti, antraip rizikuojate pasirodyti kaip nemandagus.