Tradicinis gėlių darželis. Aut. Z. Gudžinskas
Lietuvių tradicinis gėlių darželis – tai tartum šeimos pristatymas, bet labiausiai jis būdavo susijęs su šeimos dukterimis. Jei darželis gražus ir tvarkingas – tai ir ten gyvenantys žmonės tokie.
Šeimoje gimus mergaitei, po pirmojo kūdikio maudymo tą vandenį nupildavo į gėlių darželį linkėdami dukrytei grožio ir skaistumo. O jau užaugus dukteriai piršliai žirgus rišdavo būtent prie gėlių darželio.
Dažniausiai auginti ne vien gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, tinkami maistui pagardinti ar pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti. Labiausiai vertinti tie, kurie buvo ne tik puošnūs, bet ir vaistingi. Lietuvoje darželiuose visais laikais buvo labai mažai auginama šalyje savaime paplitusių laukinių augalų, nors tarp jų buvo nemažai gražių – daug gražesnių už kai kurias tų laikų gėles.
Darželiuose auginti tik tokie laukiniai augalai, kurių prireikus ne visur buvo galima rasti, arba tie, kurie žydi anksčiau už visas tuo metu augintas gėles. Iš laukinių augalų darželiuose beveik visada auginti vaistiniai putokliai, paprastosios bitkrėslės, trispalvės našlaitės, paprastosios pakalnutės.
Vaistiniai putokliai
Putoklio žolės nuoviras seniau buvo naudojamas drabužiams skalbti.
Putoklio žolės nuoviras seniau buvo naudojamas drabužiams skalbti.
Paprastosios bitkrėslės
Bitkrėslės nuoviras naikina virškinimo trakto parazitus, gydo kai kurias kepenų bei žarnyno ligas. Išoriškai vartojama sergant reumatu, sąnarių uždegimu. Visgi bitkrėslę reiktų vartoti atsakingai, nes ji yra nuodinga.
Bitkrėslės nuoviras naikina virškinimo trakto parazitus, gydo kai kurias kepenų bei žarnyno ligas. Išoriškai vartojama sergant reumatu, sąnarių uždegimu. Visgi bitkrėslę reiktų vartoti atsakingai, nes ji yra nuodinga.
Trispalvės našlaitės
Gerina medžiagų apykaitą, palengvina atsikosėjimą ir gydo odos ligas.
Gerina medžiagų apykaitą, palengvina atsikosėjimą ir gydo odos ligas.
Paprastosios pakalnutės
Dauguma tradicinių darželių augalų yra kilę iš Pietų Europos, pvz.: žaliosios rūtos.
Rūtos būdavo svarbios vestuvių dieną, nes reikėdavo įpinti į jaunosios vainikėlį, papuošti stalą ir simboliškai rūtų šakele puošdavosi pamergės ir pabroliai. Tai jaunosios atsisveikinimo su jaunystės dienomis simbolis.
Rūtos būdavo svarbios vestuvių dieną, nes reikėdavo įpinti į jaunosios vainikėlį, papuošti stalą ir simboliškai rūtų šakele puošdavosi pamergės ir pabroliai. Tai jaunosios atsisveikinimo su jaunystės dienomis simbolis.
Dar vienas svarbus tracinių darželių augalas – vaistinis bijūnas.
Liaudis vaistinį bijūną taip pat vadino: bijonas, panavija, pinavija, pivonija. Tautosakoje jie lyginami su jaunyste, jos grožiu ir skaista. Sakoma palyginat: „Skaistus veidelis kaip pinavija“; „gražus kaip daržely bijūnas“, o liaudies dainoje tokie žodžiai – „Sėdi broliai už stalelio, kaip bijūnai žydi“.
Dar vienas svarbus tracinių darželių augalas – vaistinis bijūnas.
Liaudis vaistinį bijūną taip pat vadino: bijonas, panavija, pinavija, pivonija. Tautosakoje jie lyginami su jaunyste, jos grožiu ir skaista. Sakoma palyginat: „Skaistus veidelis kaip pinavija“; „gražus kaip daržely bijūnas“, o liaudies dainoje tokie žodžiai – „Sėdi broliai už stalelio, kaip bijūnai žydi“.
Pasiklausykite lietuvių liaudies dainos „Oi tu bijūn bijūnėli“ ištraukos.
Neatsiejama darželio dalis – ne tik jame augančios gėlės, bet ir dekoratyviniai krūmai. Jie paprastai būdavo sodinami prie darželio tvoros – šalia prieangio ir ties kampu. Sodinti ir kitose sodybos vietose – neretai prie kiemo tvoros, ties trobos galu. Beveik visur auginti šie krūmai:
Paprastoji alyva
Ar žinote kokių burtų su alyvos žiedeliais? Dar iki šiol gyvas paprotys ieškoti penkialapio žiedelio tikint, kad tai – laimės simbolis.
Ar žinote kokių burtų su alyvos žiedeliais? Dar iki šiol gyvas paprotys ieškoti penkialapio žiedelio tikint, kad tai – laimės simbolis.
Darželinis jazminas
Darželiniai jazminai – labai kvapus krūmas, kurį pirmiausia užuodi, o po to ir išvysti. Indijoje jie vadinami „miško mėnulio šviesa“. O tradicinėse lietuvių sodybose sodinti prie gėlių darželio pagrindinio įvažiavimo ir net palei svečių kambario langus dėl gardaus aromato ir gražių baltų žiedų.
Darželiniai jazminai – labai kvapus krūmas, kurį pirmiausia užuodi, o po to ir išvysti. Indijoje jie vadinami „miško mėnulio šviesa“. O tradicinėse lietuvių sodybose sodinti prie gėlių darželio pagrindinio įvažiavimo ir net palei svečių kambario langus dėl gardaus aromato ir gražių baltų žiedų.
Erškėtrožė
Erškėtrožė – vienas seniausių pasaulyje kultūrinių augalų. Senovėje augintas ir vaistams, ir kvepalams. Šis augalas yra nuostabiųjų rožių pirmtakas. Jo uogos – vitaminų šaltinis. Senoviško lietuvių bajorų stalo gardėsis – antiena erškėtvaisių drebučiuose. Tačiau krūmas labai dygus ir tai pabrėžiama net lietuvių patarlėse. Sakoma: „Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose“, o apie įnoringą vaiką aukštaičiai taip sako: „Mažas gi varlė, ale baisus erškėtis“. O apie būsimą marčią anyta taip klausia: „Ką atvesi man, sūneli – ar martelę, ar dukrelę, ar erškėčių šakelę?“
Erškėtrožė – vienas seniausių pasaulyje kultūrinių augalų. Senovėje augintas ir vaistams, ir kvepalams. Šis augalas yra nuostabiųjų rožių pirmtakas. Jo uogos – vitaminų šaltinis. Senoviško lietuvių bajorų stalo gardėsis – antiena erškėtvaisių drebučiuose. Tačiau krūmas labai dygus ir tai pabrėžiama net lietuvių patarlėse. Sakoma: „Drąsūs kaip žvirbliai erškėčiuose“, o apie įnoringą vaiką aukštaičiai taip sako: „Mažas gi varlė, ale baisus erškėtis“. O apie būsimą marčią anyta taip klausia: „Ką atvesi man, sūneli – ar martelę, ar dukrelę, ar erškėčių šakelę?“
Diemedis
Beveik kiekvienoje sodyboje augo bent vienas diemedis. Lietuvių ir latvių tautosakoje vien pavadinimas pažymi, kad tai – Dievo ar dievų medis. Taip pat vestuvių metu su diemedžiu tapatinamas jaunikis, o jaunoji tuo tarpu su rūtele.
Štai, paskaitykite piršlio kalbą atvykus į jaunosios namus:
– Kokiais keliais čia atjojote?
– Žaliom rūtom klotais. Kur rūtų neteko – sidabru barstyta.
– O ar surinkote tas rūtas?
– Rinkom, surinkom, tik vienos neradom. Gal ją rastume čia?
– O kurgi jūs dėsite suradę žalią rūtą?
– Mes turime žalią diemedėlį – šalia jo ir rūtelę pasodinsime.
(iš Daivos Šeškauskaitės straipsnio „Kas bendra tarp dievmedis ir dievas, dievai?“)
Beveik kiekvienoje sodyboje augo bent vienas diemedis. Lietuvių ir latvių tautosakoje vien pavadinimas pažymi, kad tai – Dievo ar dievų medis. Taip pat vestuvių metu su diemedžiu tapatinamas jaunikis, o jaunoji tuo tarpu su rūtele.
Štai, paskaitykite piršlio kalbą atvykus į jaunosios namus:
– Kokiais keliais čia atjojote?
– Žaliom rūtom klotais. Kur rūtų neteko – sidabru barstyta.
– O ar surinkote tas rūtas?
– Rinkom, surinkom, tik vienos neradom. Gal ją rastume čia?
– O kurgi jūs dėsite suradę žalią rūtą?
– Mes turime žalią diemedėlį – šalia jo ir rūtelę pasodinsime.
(iš Daivos Šeškauskaitės straipsnio „Kas bendra tarp dievmedis ir dievas, dievai?“)