Tautodailė – tai savamokslių lietuvių liaudies meistrų kuriami darbai. Juose atsispindi etninis savitumas, meninio mąstymo specifika, originalumas.
Tautodailę nuolat veikė visuomeniniai ir istoriniai įvykiai, tačiau ji išlaikė tradiciškumą ir gyvumą.
Vytenis Rimkus - lietuvių dailėtyrininkas, dailininkas, (1930-2020)
Susipažinkime, ką apie tautodailę, arba liaudies meną, rašo dailėtyrininkas Vytenis Rimkus (2008).
„Liaudies menas – sudėtinė bendrosios kultūros dalis, tačiau tos kultūros panoramoje jo lyginamasis svoris ir mastas nėra pastovus, jis kinta dėl daugelio priežasčių: nuo ekonominės, politinės ir socialinės padėties ir jos kaitos laike, nuo vidinių liaudies meno transformacijų ir liaudies meno sampratos kaitos.“
„Reikia pabrėžti, kad liaudies menas yra tarsi medžio kamienas, iš kurio plėtojasi įvairūs meno reiškiniai, šakos ir šakelės. Kamienas stovėjo, stovi ir stovės, jis yra visos nacionalinės kultūros pagrindas ir stabilumo laidas. Bet tai nereiškia, kad jis yra sustabarėjęs, suakmenėjęs ar net sudžiūvęs darinys.“
„Šiandieninė tautodailė yra toli gražu ne vien valstiečių, ne vien kaimo žmonių kūryba: tik kas dešimtas tautodailininkas yra kaimietis (dažniausiai – rajono centro gyventojas). Kone kas trečias, ketvirtas tautodailininkas yra baigęs aukštąjį mokslą.“
Šiuolaikinėje tautodailėje ypač klesti šie kūrybos žanrai:
Daug šiuolaikinių tautodailininkų ir jų darbų pavyzdžių šiuo metu galima rasti elektroninėje erdvėje.
Dailėtyrininkas Vytautas Rimkus (2008) savo įžvalgomis dėl šiuolaikinės tautodailės kūrybos žanrų gausos buvo teisus, teigdamas, kad ateityje tautodailė gyvuos kaip vienas iš svarbiausiųjų komponentų, išsaugant tautų savitumą, ir tai svarbu ne tik lietuvių tautai, Lietuvos valstybei, bet ir visoms tautoms.
Tautodailė XXI a. turi tapti tautų dvasine jungiamąja grandimi.