Kaip ir visose dainuojamosiose tradicijose, taip ir sutartinėse tekstas užima ypatingai svarbią vietą. Sutartinių tekstas priklauso ir nuo aplinkybių, kuriomis dainuojama sutartinė, pavyzdžiui, darbas, vestuvės ir panašiai. Daugiausia yra užrašyta darbo tematikos sutartinių. Anot Slaviūno (1958), ši tema, sutartinėse, išvystoma „žymiai giliau ir plačiau negu ištisinėse dainose.“

Darbo sutartinės

Skiriamos tokios darbo sutartinės:

  • šienapjūtės;
  • rugiapjūtės;
  • linaraučio;
  • verpimo;
  • mėšlavežio;
  • sutartinės apie medžioklę.

Skiriamos tokios darbo sutartinės:

  • šienapjūtės;
  • rugiapjūtės;
  • linaraučio;
  • verpimo;
  • mėšlavežio;
  • sutartinės apie medžioklę.

Kitos sutartinių temos

Sutartinės gali būti vestuvinės, kalendorinių apeigų (metų rato), karinės-istorinės, susijusios su gamta ar šeimos santykiais (tėvų ir vaikų, brolių ir seserų). Jų temos, neretai, yra susijusios tarpusavyje.

Sutartinės gali būti vestuvinės, kalendorinių apeigų (metų rato), karinės-istorinės, susijusios su gamta ar šeimos santykiais (tėvų ir vaikų, brolių ir seserų). Jų temos, neretai, yra susijusios tarpusavyje.

Sutartinės yra žinomos dėl disonansinio balsų derinimo ir nuolat skambančių sekundinių sąskambių. „Dažniausiai viena melodijos atkarpa skamba viename aukštyje (sakytume, „Tonacijoje“ ar dermėje), o kita – kitame. Besipindamos tarpusavyje, jos ir sudaro sutartinėms būdingą politonalų skambesį – aštroką (mat neretai tarp balsų susidaro sekundos intervalai), tačiau smarkiai nerėžiantį ausies, nes, nuolat skambant sekundoms (nesant kitų intervalų), prie jų priprantama: sekundos tampa pastoviu „dūzgesiu“. Toks sekundinis aštrus sutartinių skambėjimas būdingiausias šiaurės rytų aukštaičiams.

Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018) ir D. Urbanavičienę (2009)

Visgi, ne visos sutartinės pasižymi disonansiniu skambesiu. Rytų aukštaičiams būdingesnis unisoninis (heterofoninis) skambesys.

Sutartinės gali būti ne tik giedamos, bet ir šokamos. Yra įvairių būdų jas šokti. Susipažinkime su dviem iš jų.

Šokamoji sutartinė „Čiutytė“

Šokis ratu

Ratas gali būti tuščiaviduris arba su viduryje stovinčiu/sėdinčiu žmogumi. Kartais šokama poromis, kartais susikibus rankomis, kartais rodomi vaizduojamieji judesiai. Pavyzdžiui,  šokėjos, eidamos ratu viena paskui kitą rodo, kaip ožys šoka. Pasitaiko apsisukimų už parankių ar apsikeitimų vietom.

Pagal D. Urbanavičienę (2009)

Ratas gali būti tuščiaviduris arba su viduryje stovinčiu/sėdinčiu žmogumi. Kartais šokama poromis, kartais susikibus rankomis, kartais rodomi vaizduojamieji judesiai. Pavyzdžiui,  šokėjos, eidamos ratu viena paskui kitą rodo, kaip ožys šoka. Pasitaiko apsisukimų už parankių ar apsikeitimų vietom.

Pagal D. Urbanavičienę (2009)

Šokamoji sutartinė „Dobilėlis“

Šokis susikibus žvaigždute

  • Šokis susikibus žvaigždute. Susikibusios šokėjos sukasi ratu į vieną, paskui į kitą pusę. Apeiginiame kontekste, toks judėjimas siejamas su besisukančiu gyvenimo ratu, saulės ir dangaus simbolika.

Pagal D. Urbanavičienę (2009).

  • Sutartinių choreografija siejama su apeigine simbolika. Ypatingai išskirtinis sutartinių choreografijos bruožas – treptelėjimai ir pačiuožtinis žingsnelis.
  • Šokis susikibus žvaigždute. Susikibusios šokėjos sukasi ratu į vieną, paskui į kitą pusę. Apeiginiame kontekste, toks judėjimas siejamas su besisukančiu gyvenimo ratu, saulės ir dangaus simbolika.

Pagal D. Urbanavičienę (2009).

  • Sutartinių choreografija siejama su apeigine simbolika. Ypatingai išskirtinis sutartinių choreografijos bruožas – treptelėjimai ir pačiuožtinis žingsnelis.