Sutartinės – polifoninės (daugiabalsės) dainos, kurios negali būti dainuojamos vieno žmogaus – kad atliktų sutartinę – reikia bent 2 giedotojų.
Ką tau reiškia žodis „sutartinė“? Gal jis gali būti siejamas su bendryste ir sutarimu?
Sutartinių reikšmė
Tai tiesa, pasak sutartinių tyrėjos D. Vyčinienės: „pavadinimas sutartinė reiškia, kad jas atliekant būtina ypač gerai sutarti, kad balsai tarpusavyje derėtų. Dėl tokio siekio susiklausyti, susiderinti sutartinės, greičiausiai, ir buvo giedamos ne dideliu būriu, kaip daugelis kitų lietuvių tradicinių dainų, o nedidelėmis grupelėmis.“ Tyrėja sutartinių esmę apibūdina, kaip dviejų skirtingų melodijos partijų skambėjimą vienu metu.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Tai tiesa, pasak sutartinių tyrėjos D. Vyčinienės: „pavadinimas sutartinė reiškia, kad jas atliekant būtina ypač gerai sutarti, kad balsai tarpusavyje derėtų. Dėl tokio siekio susiklausyti, susiderinti sutartinės, greičiausiai, ir buvo giedamos ne dideliu būriu, kaip daugelis kitų lietuvių tradicinių dainų, o nedidelėmis grupelėmis.“ Tyrėja sutartinių esmę apibūdina, kaip dviejų skirtingų melodijos partijų skambėjimą vienu metu.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Sutartinių ypatingumas
Kitas sutartinių žinovas Z. Slaviūnas (1958) pastebi, kad sutartinėse yra sujungiami skirtingi liaudies meno aspektai: „Čia glaudžiai susijusios įvairios meno šakos: liaudies poezija, vokalinė ir instrumentinė muzika – daugiabalsis dainavimas, grojimas ir pritarimas skudučiais, trimitais ar kanklėmis, choreografinis menas – originalūs sutartinių šokiai ir žaidimai. Todėl jų estetinis poveikis yra labai platus.“
Kitas sutartinių žinovas Z. Slaviūnas (1958) pastebi, kad sutartinėse yra sujungiami skirtingi liaudies meno aspektai: „Čia glaudžiai susijusios įvairios meno šakos: liaudies poezija, vokalinė ir instrumentinė muzika – daugiabalsis dainavimas, grojimas ir pritarimas skudučiais, trimitais ar kanklėmis, choreografinis menas – originalūs sutartinių šokiai ir žaidimai. Todėl jų estetinis poveikis yra labai platus.“
Sutartinių svarba Lietuvai
Nors kanonu atliekamos polifoninės muzikos bei aštrių sąskambių randama ir kitose pasaulio šalyse, tačiau tiesioginių paralelių, su sutartinėmis, nėra. Dėl tokio sutartinių fenomeno unikalumo, XX a. viduryje, nutrūkus sutartinių giedojimo tradicijai, ji pradėta gaivinti ir įvairiomis, neretai pakitusiomis formomis, tęsiama iki dabartinių dienų.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Nors kanonu atliekamos polifoninės muzikos bei aštrių sąskambių randama ir kitose pasaulio šalyse, tačiau tiesioginių paralelių, su sutartinėmis, nėra. Dėl tokio sutartinių fenomeno unikalumo, XX a. viduryje, nutrūkus sutartinių giedojimo tradicijai, ji pradėta gaivinti ir įvairiomis, neretai pakitusiomis formomis, tęsiama iki dabartinių dienų.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Apie sutartinių suvokimo pokyčius kalba D. Vyčinienė.
Kaip supratote, sutartinės yra kompleksiška ir unikali lietuvių folkloro dalis. Susipažinkite su padavimu apie sutartinių kilmę.
Žinoma daugiau nei 40 sutartinių atlikimo būdų. Susipažinkime su pagrindiniais būdais.
Dvejinės sutartinės
„Dauguma paprastųjų dvejinių yra vestuviniai apdainavimai (apgiedojimai).“ „Apgiedotojos, tikėtina, buvo tikros tos srities specialistės (gebančios meistriškai improvizuoti pagal tam tikras melodijas ir tekstus). Taip manyti leistų kitų tautų (latvių, estų, mordvių ir kt.) vestuvininkų apdainavimo tradicijos.“ Pavyzdžiui, į mordvių vestuves būdavo kviečiamos apdainavimų atlikėjos, atstovaujančios dviems giminėms – jaunosios ir jaunojo. Už apgiedojimą joms atsilygindavo tokiomis pat dovanomis, kaip ir kviestiems muzikantams.“
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018) ir D. Urbanavičienę (2009)
„Dauguma paprastųjų dvejinių yra vestuviniai apdainavimai (apgiedojimai).“ „Apgiedotojos, tikėtina, buvo tikros tos srities specialistės (gebančios meistriškai improvizuoti pagal tam tikras melodijas ir tekstus). Taip manyti leistų kitų tautų (latvių, estų, mordvių ir kt.) vestuvininkų apdainavimo tradicijos.“ Pavyzdžiui, į mordvių vestuves būdavo kviečiamos apdainavimų atlikėjos, atstovaujančios dviems giminėms – jaunosios ir jaunojo. Už apgiedojimą joms atsilygindavo tokiomis pat dovanomis, kaip ir kviestiems muzikantams.“
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018) ir D. Urbanavičienę (2009)
Trejinės sutartinės
Sutartinę atlieka trys giedotojos arba trys giedotojų grupės. Nors giedama trise, bet vienu metu skamba tik du balsai, nes sutartinė atliekama kanono principu. Kiekviena giedotoja giedą tą pačią melodiją ir tekstą, bet ne vienu metu. Giedotoja įstoja tada, kai kita pradeda jau antrąją melodijos dalį. Sutartinę pradedanti giesmininkė vadinta rinkėja. Tai viena populiariausių ir plačiausiai paplitusių sutartinių giesmių rūšių.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Sutartinę atlieka trys giedotojos arba trys giedotojų grupės. Nors giedama trise, bet vienu metu skamba tik du balsai, nes sutartinė atliekama kanono principu. Kiekviena giedotoja giedą tą pačią melodiją ir tekstą, bet ne vienu metu. Giedotoja įstoja tada, kai kita pradeda jau antrąją melodijos dalį. Sutartinę pradedanti giesmininkė vadinta rinkėja. Tai viena populiariausių ir plačiausiai paplitusių sutartinių giesmių rūšių.
Pagal D. Račiūnaitę-Vyčinienę (2018)
Keturinės sutartinės
Sutartinę dainuoja dvi poros. Kiekviena pora dainininkių, dažniausiai, atlieka skirtingus tekstus ir melodijas: viena dainuoja pagrindinę dalį – rinkinį, o kita – priedainį (pritarinį). Rinkiniu vadinamas besikeičiantis tekstas, kuriame pasakojama tam tikra istorija. Pritariniu vadinamas nekintantis priedainis. Giesmininkės vadintos arba rinkėjomis, arba pritarėjomis.
Sutartinių atlikėja Ona Smilgienė, apie pagiedotą keturinę „Ryto, rytelio“, atsiliepia taip: „Kitokart mergos šeštiny, nedėlioje po šeštinių, sekminėse ir devintiny gydavo ryto, o vėl berniukai atsiliepdavo su ragais, skudučiais, su lumzdeliais. Devintinio rytą visoms karvėms uždėdavo ant ragų vainikus, nupynę iš beržo šakelių. Galvijus labai anksti gydavo, tik švisdavo. <...> Ji giedas retai.“
Sutartinę dainuoja dvi poros. Kiekviena pora dainininkių, dažniausiai, atlieka skirtingus tekstus ir melodijas: viena dainuoja pagrindinę dalį – rinkinį, o kita – priedainį (pritarinį). Rinkiniu vadinamas besikeičiantis tekstas, kuriame pasakojama tam tikra istorija. Pritariniu vadinamas nekintantis priedainis. Giesmininkės vadintos arba rinkėjomis, arba pritarėjomis.
Sutartinių atlikėja Ona Smilgienė, apie pagiedotą keturinę „Ryto, rytelio“, atsiliepia taip: „Kitokart mergos šeštiny, nedėlioje po šeštinių, sekminėse ir devintiny gydavo ryto, o vėl berniukai atsiliepdavo su ragais, skudučiais, su lumzdeliais. Devintinio rytą visoms karvėms uždėdavo ant ragų vainikus, nupynę iš beržo šakelių. Galvijus labai anksti gydavo, tik švisdavo. <...> Ji giedas retai.“
Teksto pavyzdyje „Dūno upē“ galite matyti rinkinio ir pritarinio partijas.
Dvejinė sutartinė „Ratilėli ratilio“ atliekama „Ratilio“.
Trejinė sutartinė „Aš kanapį sėjau“ atliekama „Trys keturiose“.
Keturinė sutartinė „Dūno, dūno upē“ atliekama „Trys keturiose“.