Etnologas Libertas Klimka (2020) teigia, kad gyvenamasis namas skirtinguose regionuose turi savitus pavadinimus, įvairiai vadinamos ir jo dalys.
„Žemaičių trobos, arba stubos, dažniausiai yra dviejų galų. <...> Iš abiejų kamino pusių yra priemenės; iš ten vienerios durys – į trobą, kitos – į pryšininkę. Tuos abu galus išilginė siena iš rąstų dar dalija pusiau. Troboje gyvena šeimininkas su žmona ir vaikučiais, pryšininkėje – karšinčiai, nusenę tėvai. Už pryšininkės dar yra kamaros ir klėtelės, o už trobos – alkieriai ir alkierėliai.“
„Suvalkiečių gyvenamojo būsto – stubos – dalių vardai kitokie. Tą galą, kuriame šeima gyvena, zanavykai vadina šeimynstube, kapsai – pirkčia. Antrasis galas, skirtas svečiams arba šeimos šventėms, zanavykų vadinamas stubele, o kapsų – seklyčia. Priemenę zanavykai vadina butu. Už jos yra virtuvė, iš kur pakuriama ir duonkepė krosnis. Jos šonas ir galas šildo šeimynstube. Prie duonkepės pamūrydavo suoliuką, vadinamą kakaliu ar zelikiu. Tai pati tinkamiausia vieta anūkams senelio pasakų klausytis.“
„Visai kitokia yra aukštaičių pirkia bei jos modifikacijos Suvalkijoje ir Dzūkijoje. <...> Kasdienis gyvenimas vykdavo pirkioje. Seklyčia, dar vadinta pirkaite, skirta svečiams. Priemenė be lubų; iš čia kopėčiomis ar kokia lipyne galima užkopti ant aukšto.<...> Priemenėje sienele atitverdavo kamaraitę, kur laikydavo girnas ir maistą. Pirkioje pagrindinę erdvę užima duonkepė krosnis. Kampe priešais jos angą – stalas; pasieniu – platūs suolai. Tai geroji kerčia, arba krikštasuolė. Prie kitos sienos – lovos, virš jų – kartelės kasdieniniams rūbams pasikabinti. Seklyčioje sudėtos medinės grindys. Pasieniais – margosios kraičio skrynios, komoda ir lova su kalnu nėriniuotų pagalvių.“