Grupė „Braškas Lizdas“. Aut. G. Vaisėtaitė
Postfolkloras – tai šiuolaikinė folkloro atmaina, kuri remiasi tradicinės liaudies kultūros elementais, tačiau juos kūrybiškai pritaiko ir transformuoja šiuolaikinėje aplinkoje. Tai nėra tiesioginis liaudies tradicijų atkūrimas ar tęsimas autentiška forma, o jų sąmoningas modernizavimas ir integravimas į dabartinį kontekstą, dažniausiai miesto aplinkoje.
Postfolkloras gali apimti įvairias formas – nuo šiuolaikinės muzikos, kurioje naudojami folkloriniai motyvai, iki improvizuoto ar modernizuoto folkloro, siekiant išlaikyti ryšį su tradicijomis, bet taip pat pritaikant jas naujiems estetikos standartams ir auditorijai.
Postfolkloro judėjimas yra siejamas su šio amžiaus pradžia. Greta gausėjančių tradicinio folkloro ansamblių pradėjo kurtis vis daugiau liaudies kūryba besiremiančių šiuolaikinių grupių.
Liaudies muzikos elementų inovacijos ir pritaikymo galimybės postfolklore:
Tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio dalyviai. Aut. V. Usinavičius
Kiekviena grupė turi savitą priėjimą prie tradicinio folkloro. Tai gali būti:
Keliaukime toliau ir pasiklausykime ryškiausių postfolkloro atlikėjų.
Bitės
Grupė „Bitės“ buvo viena pirmųjų moterų roko grupių Lietuvoje, susikūrusi sovietmečiu. Nors ji sulaukė pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sovietų valdžia neleido keliauti į tarptautinius koncertus ir ribojo jų kūrybinę laisvę. Taip grupės „Bitės“ kūryboje atsirado lietuvių liaudies muzikos motyvų (melodijos ir/ arba tekstai), kurie subtiliai įsipynė į šiuolaikinę roko muzikos struktūrą.
Pirmoji Lietuvoje merginų roko grupė „Bitės“. Iš asmeninių grupės archyvų
Grupė veikė kaip novatoriška jėga, maištaujanti prieš sovietinės ideologijos apribojimus, ir tam tikra prasme jų kūryba įkūnijo savotišką laisvės dvasią, kuri buvo artima ir tradicinio lietuviško folkloro pasaulėžiūrai, siekiančiai išsaugoti kultūrinę tapatybę. Pavyzdžiui, dainos siužetas, kuriame rūta guodžiasi, kad negali žaliuoti, nes čia pučia per šiaurūs vėjai, neužšviečia saulelė, yra aiški aliuzija į tuo metu priespaudoje esančią Lietuvą.
Pasiklausykite grupės „Bitės“ Oi Tu Rūta.
Kamanių šilelis
„Kamanių šilelio“ muzikoje girdimi aiškūs lietuvių liaudies muzikos motyvai. Jie naudoja autentiškus melodijų fragmentus, tekstus arba stilizuotą liaudies dainavimo manierą, tačiau juos derina su kitais šiuolaikiniais muzikos žanrais. Dainose galima atpažinti liaudies dainų poetiškumą ir paprastumą, tačiau jos išplėtojamos į savitas kūrybines formas.
Pasiklausykite dainos Žuvų Šukelėm.
Keisto folkloro grupė. Aut. nežnomas. Šaltinis – mic.lt
Keisto folkloro grupė turėjo daug įtakos vėlesnių postfolkloro grupių kūrybai. Jų išskirtinumas yra tas, kad tradiciniais instrumentais groja ne tradiciškai. Taip pat yra ir dėl vokalo – balsai nenudailinti, natūralūs, tamsaus tembro, bet skamba daug paveikiau, nes kūriniuose prikuriama papildomų partijų. Instrumentalas ne užgožia dainą, bet ją pastiprina, įgarsina jos nuotaiką.
Pasiklausykite dainos Pamarėmis Mergelė Vaikščiojo:
Grupė „Atalyja“. Aut. nežinomas. Šaltinis – 15min.lt
Grupė „Atalyja“ jungia folklorą su roko, pasaulio muzikos ir džiazo elementais, į savo kūrybą įtraukdama ir indų klasikinės muzikos bruožų. Jų muzikoje elektrinė gitara, melancholiška fleita ir smuikas derinami su tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanklės, dūdmaišis ar dambrelis. Dauguma atlikėjų yra profesionalūs savo srities specialistai – etnomuzikologai, muzikantai. Albumas „Močia“ yra laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinio baltiško folkloro kūrinių. „Atalyjos“ muzika skamba festivaliuose ir meno projektuose Baltijos šalyse bei užsienyje.
Pasiklausykite dainos Našlala:
NŠEK. Aut. K.Brašiškytė
NŠEK save pristato kaip XXI a. naktišokių muzikos grupę. Profesionalūs muzikantai, ilgamečiai folkloro atlikėjai liaudies dainas aranžuoja taip, kad pagal melodijas klausytojai galėtų suktis tiek lietuviškų (polka, valsas, fokstrotas), tiek tradicinių užsienio šokių (škotiškas, mazurka, burė, railenderis) žingsneliu. Dainas atlikėjai išmoksta iš archyvinių įrašų, rankraščių ir dainynų, jų melodijų atlikėjai neiškraipo, o instrumentalu sustiprina dainos emociją.
Pasiklausykite NŠEK kūrinio Palieku – gieda:
Robaksai. Aut. nežinomas. Šaltinis – facebook.com
Jaunosios kartos muzikantai, eksperimentiškai folklorą jungiantys su regiu, džiazu, roku ir kitais populiariaisiais žanrais. Suvalkijoje robaksais vadintos jaunimo vakaronės, nuo to ir kilo grupės pavadinimas. Patys sukurtą žanrą vadina Folk’n’Roll. Lietuvių ir kitų tautų šokių melodijos ir jų tradicinis skambesys apipinamas šiuolaikinėmis interpretacijomis. Grupėje skamba armonika, sintezatorius, saksofonas, mušamieji, elektrinės ir bosinės gitaros.
Pasiklausykite grupės Robaksai:
Erdvinės muzikos veiksmas SPENGLA. Aut. Tomas Terekas
„Spengla“ – tai erdvinės muzikos projektas, kuris sujungia Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas bei šiuolaikinę choro muziką. Muzikinis veiksmas atspindi svarbiausius gyvenimo ciklo etapus: lopšinės (gimimas), vaikų dainos (vaikystė), jaunimo, meilės dainos ir šokiai (jaunystė), tuoktuvių dainos (vestuvės), šeimos dainos (branda, senatvė) bei raudos (mirtis).
Projektas siekia atrasti ryšį tarp praeities ir dabarties vertybių, o autentiškas liaudies tradicijas interpretuoja šiuolaikinės muzikos kontekste. Jame nėra idealizuojama tradicija, bet ieškoma priežasčių, kodėl tam tikros vertybės ir mąstymo būdai išlieka svarbūs įvairiais laikotarpiais. Projekto kūrėjos: etnomuzikologė Vera Venckūnaitė ir kompozitorė Juta Pranulytė.
Pasiklausykite:
Braška Lizdas. Aut. M. Guščia
Tai folkltronikos grupė, tyrinėjanti liaudies dainų ir elektroninės muzikos sintezę. „Braška lizdas“ ekspermentuoja su archyvuose rastomis liaudies dainomis iš Dieveniškių krašto. Savo kūryboje ansamblis siekia išlaikyti esmines dzūkiškų dainų savasties ir manieros dalis, tačiau aranžuotės išlieka laisvos, leidžiančios kūrėjams interpretuoti.
Pasiklausykite grupės Braška Lizdas:
Saulius Spindi albumo „Jau vakaras, rūta žalioj“ viršelis. Šaltinis – radiostotys.lt
Šiuo atveju dainas ne perdainuoja šiuolaikiniai atlikėjai, o kūriniams naudojami originalūs, seni archyviniai įrašai. Šis būdas, nors dar nėra plačiai naudojamas, yra ypač vertingas, nes leidžia naujuose kūriniuose įprasminti autentišką liaudies dainų atlikimą ir pagerbti pačius pateikėjus, kurie saugojo tradicijas. Tai itin būdinga elektroninei muzikai, kuri geba kūrybiškai panaudoti įvairią muzikinę ir garsinę medžiagą.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Sauliaus Spindi albumas, kuriame skamba net 11 žymaus liaudies dainų pateikėjo Petro Zalansko įdainuotų kūrinių. Albume girdima erdvi, netradicinė, tamsių tonų ir eksperimentinė elektronika.
Pasiklausykite Saulius Spindi kūrinio Vai Tu Aglala:
Dažnai tokia muzika labiau esti ramaus, atmosferinio pobūdžio, skirta ne šokiui, o lėtai klausytis.
Pasiklausykite Approaching Mountains kūrinio O Kai Mes Būsim: