Polka yra tradicinis šokis, kuris šokamas poromis ratu. Atsirado apie 1830 m. Bohemijoje. XIX a. kaip pramoginis šokis polka paplito Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lietuvoje pradėta šokti apie 1855 m. Polka gali būti bėgtinė, tūptinė, pasiutpolkė, polka su ragučiais, pintuvių polka. Polkos ritmas ir žingsnis turėjo įtakos daugeliui lietuvių liaudies šokių.

Polka šokama „Visa Lietuva šoka“ akcijos metu. Šaltinis – Kauno diena

Štai kaip Dargužių kaime, Varėnos rajone šokama polka, kaimo gyventojų, kurie reprezentuoja gyvąją šokio tradiciją.

Polka yra improvizacinio pobūdžio vienažingsnis porinis šokis. Jis labai populiarus Lietuvoje ir turi daug šokimo variantų.

Štai vienas šokimo variantų. Abromavičiaus polką šoka VU folkloro ansamblis „Ratilio“. Pasigrožėkite.

Tradiciniams šokiams dažniausiai pritaria ir tradicinė šokių, kaimo kapela. Kapela muzikos atlikėjų kolektyvas. XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje, kapelas turėjo Plungės, Rietavo, Rokiškio muzikos mokyklos. Nuo XX a. pradžios pagausėjo pučiamųjų instrumentų orkestrų, karinių kapelų, kaimo kapelų. Šiandien Lietuvoje gausu tradicinių kaimo kapelų, kurios taip pat organizuoja šokių vakarones, susibūrimus, šventes ir koncertus.

Kapela „Griežikai“

Kapela „Griežikai“. Aut. nežinomas. Šaltinis – tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis

Viena iš tradicinių kapelų yra „Griežikai“. 1997 m. Vilniuje įkurta kapela „Griežikai“ subūrė talentingus, didelę tradicinio muzikavimo patirtį turinčius profesionalius muzikantus. Ansamblis atlieka visų Lietuvos regionų šokius, maršus, dainas ir senąją skudučių, ragų, daudyčių polifoninę muziką. Kapela groja smuiku, bandonija, būgnu.

Viena iš tradicinių kapelų yra „Griežikai“. 1997 m. Vilniuje įkurta kapela „Griežikai“ subūrė talentingus, didelę tradicinio muzikavimo patirtį turinčius profesionalius muzikantus. Ansamblis atlieka visų Lietuvos regionų šokius, maršus, dainas ir senąją skudučių, ragų, daudyčių polifoninę muziką. Kapela groja smuiku, bandonija, būgnu.

Polkai būdingos laisvos, besikeičiančios figūros, priklausančios labiausiai nuo šokiui vadovaujančio vyro. Gražiai šokti polką, tai puošti šokį savais žingsniais, vedžiojimu, suktukais. Savitos figūros padėdavo atskleisti šokėjo unikalumą ir kūrybiškumą bei improvizacines galimybes.

Tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio dalyviai. Aut. V. Usinavičius

Tradicinių šokių ir tradicinių kapelų galima pamatyti ir išgirsti Tarptautiniame instrumentinio folkloro festivalyje „Griežynė“. Tai seniausias folkloro festivalis Baltijos šalyse. Rengiamas nuo 1992 m. Vilniuje, kas dveji metai. Festivalį sumanė A. Klova ir A. Lunys. Festivalio tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su įvairių tautų tradicine muzika, jų liaudies instrumentais, o Lietuvos svečiams pademonstruoti lietuvių autentišką muzikavimo tradiciją.