Piliakalnių, kaip seniausių Lietuvos gynybinių įrenginių, pažinimas neįmanomas be jų tyrinėjimų.
Išskiriamos dvi tyrinėjimų kryptys:
Piliakalnių žvalgymai
Žvalgymų metu surenkama informacija apie piliakalnio buvimo vietą, išvaizdą, radinius, ankstesnius paminėjimus šaltiniuose ir literatūroje, žodinę tradiciją apie jį, objektas nufotografuojamas, kartais padaromas ir jo planas. Taip gaunama pagrindinė informacija apie visus piliakalnius.
Žvalgymų metu surenkama informacija apie piliakalnio buvimo vietą, išvaizdą, radinius, ankstesnius paminėjimus šaltiniuose ir literatūroje, žodinę tradiciją apie jį, objektas nufotografuojamas, kartais padaromas ir jo planas. Taip gaunama pagrindinė informacija apie visus piliakalnius.
Archeologiniai kasinėjimai
Archeologiniai piliakalnio kasinėjimai leidžia žinias apie piliakalnį sukonkretinti, detalizuoti bei papildyti. Kasinėtu piliakalniu laikomas toks, kuriame ištyrus ne mažesnį nei 1 kvadratinio metro plotą turima fiksacinės medžiagos apie stratigrafiją (sluoksnių charakteristiką) bei radinius.
Iki 2005 m. Lietuvoje buvo kasinėti 184 piliakalniai. Iš jų tik Šeimyniškėlių, Anykščių r., piliakalnis per 15 nepertraukiamų tyrimų sezonų (1990–2004 m.) buvo ištirtas visiškai.
Kituose tyrinėjimai apėmė atskiras piliakalnių dalis arba jų liekanas. Yra žinomi 993 piliakalniai, iš kurių beveik kas penktas buvo tyrinėtas. Tai didžiulis įvairios, tačiau labai nelygiavertės medžiagos kiekis, sukauptas per du pastaruosius šimtmečius kelių tyrinėtojų kartų. Be jų indėlio, tegul ir trumpo įvertinimo, šiandien neįmanomas Lietuvos piliakalnių pažinimas.
Archeologiniai piliakalnio kasinėjimai leidžia žinias apie piliakalnį sukonkretinti, detalizuoti bei papildyti. Kasinėtu piliakalniu laikomas toks, kuriame ištyrus ne mažesnį nei 1 kvadratinio metro plotą turima fiksacinės medžiagos apie stratigrafiją (sluoksnių charakteristiką) bei radinius.
Iki 2005 m. Lietuvoje buvo kasinėti 184 piliakalniai. Iš jų tik Šeimyniškėlių, Anykščių r., piliakalnis per 15 nepertraukiamų tyrimų sezonų (1990–2004 m.) buvo ištirtas visiškai.
Kituose tyrinėjimai apėmė atskiras piliakalnių dalis arba jų liekanas. Yra žinomi 993 piliakalniai, iš kurių beveik kas penktas buvo tyrinėtas. Tai didžiulis įvairios, tačiau labai nelygiavertės medžiagos kiekis, sukauptas per du pastaruosius šimtmečius kelių tyrinėtojų kartų. Be jų indėlio, tegul ir trumpo įvertinimo, šiandien neįmanomas Lietuvos piliakalnių pažinimas.
Pažiūrėkite piliakalniai.lt parengtą vaizdo įrašą apie piliakalnių žvalgymus:
Pažiūrėkite Utenos diena paskelbto vaizdo įrašo Žvilgsnis į Antilgės piliakalnio istoriją ištrauką.
Motiejus Strijkovskis
Pirmieji susidomėjimo piliakalniais pradmenys siekia XVI a. Motiejus Strijkovskis, lenkų istorikas ir poetas, nuo 1564 m. gyvenęs LDK, Lietuvoje, įvairiose vietose rinko ir tyrė LDK istorijos šaltinius, lankė kovų vietas, rinko liaudies dainas, padavimus.
Pirmieji susidomėjimo piliakalniais pradmenys siekia XVI a. Motiejus Strijkovskis, lenkų istorikas ir poetas, nuo 1564 m. gyvenęs LDK, Lietuvoje, įvairiose vietose rinko ir tyrė LDK istorijos šaltinius, lankė kovų vietas, rinko liaudies dainas, padavimus.
Fridrichas Diubua diu Montperio
Daugiau dėmesio piliakalniams pradėta skirti XIX a., prasidėjus intensyvesnei istorijos mokslo plėtotei bei kylant romantizmo bangai. Pirmųjų Lietuvos piliakalnių tyrinėtojų titulą dalijasi du žmonės: Pranciškus Vilčinskis (1799–1859) ir Fridrichas Diubua diu Montperio (1798–1850).
Daugiau dėmesio piliakalniams pradėta skirti XIX a., prasidėjus intensyvesnei istorijos mokslo plėtotei bei kylant romantizmo bangai. Pirmųjų Lietuvos piliakalnių tyrinėtojų titulą dalijasi du žmonės: Pranciškus Vilčinskis (1799–1859) ir Fridrichas Diubua diu Montperio (1798–1850).
Motiejus Valančius
XIX a. pabaigoje, prasidėjus lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimui, išaugo susidomėjimas krašto istorija ir jos liudininkais – piliakalniais. Vis dažiau jie pradėti minėti spaudoje, apie piliakalnius pradėti rinkti įvairūs duomenys, aiškintasi jų kilmė.
Pirmąjį Lietuvos piliakalnių sąrašą, kuriame užfiksuoti 63 piliakalniai, 1872 m. sudarė Motiejus Valančius (1801–1875) (išspausdintas 1887 m.).
XIX a. pabaigoje, prasidėjus lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimui, išaugo susidomėjimas krašto istorija ir jos liudininkais – piliakalniais. Vis dažiau jie pradėti minėti spaudoje, apie piliakalnius pradėti rinkti įvairūs duomenys, aiškintasi jų kilmė.
Pirmąjį Lietuvos piliakalnių sąrašą, kuriame užfiksuoti 63 piliakalniai, 1872 m. sudarė Motiejus Valančius (1801–1875) (išspausdintas 1887 m.).
Jonas Basanavičius
1881 m. kovų su kryžiuočiais laikų piliakalniams didelį straipsnį paskyrė Jonas Basanavičius (1851–1927), jį išspausdinęs 1883–1884 m. pirmuosiuose „Aušros“ numeriuose. Jame nurodytos 76 to laiko pilių vietos, nemaža dalis kurių siejama su piliakalniais.
Daugiausia įvairių duomenų apie Lietuvos piliakalnius pateikė Fiodoras Pokrovskis (1855–1903) savo sudarytuose Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologiniuose žemėlapiuose. Juose rusų kalba pateikiama iš literatūros ir pagal specialias anketas surinkta informacija apie 230 piliakalnių, esančių dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
1881 m. kovų su kryžiuočiais laikų piliakalniams didelį straipsnį paskyrė Jonas Basanavičius (1851–1927), jį išspausdinęs 1883–1884 m. pirmuosiuose „Aušros“ numeriuose. Jame nurodytos 76 to laiko pilių vietos, nemaža dalis kurių siejama su piliakalniais.
Daugiausia įvairių duomenų apie Lietuvos piliakalnius pateikė Fiodoras Pokrovskis (1855–1903) savo sudarytuose Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologiniuose žemėlapiuose. Juose rusų kalba pateikiama iš literatūros ir pagal specialias anketas surinkta informacija apie 230 piliakalnių, esančių dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Juozapas Radziukynas
1909 m. Juozapas Radziukynas (1841–1925) išleido pirmąją piliakalniams skirtą lietuvišką knygelę. Joje aprašyti 36 daugiausia Užnemunės piliakalniai (iš jų 34 – dabartinėje Lietuvos teritorijoje).
1909 m. Juozapas Radziukynas (1841–1925) išleido pirmąją piliakalniams skirtą lietuvišką knygelę. Joje aprašyti 36 daugiausia Užnemunės piliakalniai (iš jų 34 – dabartinėje Lietuvos teritorijoje).
Tadas Daugirdas
XIX a. pabaigoje piliakalnius tyrinėti pradėta plačiau ir išsamiau.
1886 m. Tadas Daugirdas (1852–1919) Darbutų piliakalnyje (Raseinių r.) ištyrė 86,5 kvadratinio metro plotą, viską kruopščiai fiksuodamas. Nors tyrimų rezultatai liko neskelbti, tai buvo kokybiškas naujas žingsnis piliakalnių pažinime. Nuo šių tyrimų jau galima kalbėti apie mokslinius piliakalnių kasinėjimus.
XIX a. pabaigoje piliakalnius tyrinėti pradėta plačiau ir išsamiau.
1886 m. Tadas Daugirdas (1852–1919) Darbutų piliakalnyje (Raseinių r.) ištyrė 86,5 kvadratinio metro plotą, viską kruopščiai fiksuodamas. Nors tyrimų rezultatai liko neskelbti, tai buvo kokybiškas naujas žingsnis piliakalnių pažinime. Nuo šių tyrimų jau galima kalbėti apie mokslinius piliakalnių kasinėjimus.
Liudvikas Kšivickis
Iki I pasaulinio karo žymiausias Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas buvo Liudvikas Kšivickis (1859–1941). Jis sujungė piliakalnių žvalgymus su jų plačiais kasinėjimais bei sukauptų duomenų skelbimu. Knygoje „Žemaičių senovė“ buvo paskelbti apie 100 žvalgytų daugiausia Žemaitijos piliakalnių duomenys.
Iki I pasaulinio karo žymiausias Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas buvo Liudvikas Kšivickis (1859–1941). Jis sujungė piliakalnių žvalgymus su jų plačiais kasinėjimais bei sukauptų duomenų skelbimu. Knygoje „Žemaičių senovė“ buvo paskelbti apie 100 žvalgytų daugiausia Žemaitijos piliakalnių duomenys.
Vladas Nagevičius
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais nelengvą piliakalnių tyrinėtojų kelią pasirinko du Lietuvos kariuomenės karininkai – Vladas Nagevičius (1881–1954) ir Petras Tarasenka (1893–1962). Tai buvo skirtingi žmonės, į archeologiją atėję iš šalies, kiekvienas su savitu jos įsivaizdavimu, kupini entuziazmo, kuris jų darbus amžiams įrašė į mokslo ir piliakalnių pažinimo istoriją.
Generolo Vlado Nagevičiaus gyvenime piliakalniai buvo trumpas, bet ryškus epizodas. 1931–1934 m. vykdyti didžiulės apimties Apuolės, Skuodo r., ir Įpilties, Kretingos r., piliakalnių kasinėjimai atskleidė jų gynybinių įtvirtinimų (pirmiausia pylimų) teikiamas galimybes piliakalnių raidos pažinimui, parodė jos sudėtingumą.
V. Nagevičius į Lietuvos archeologijos istoriją įėjo kaip nemažai naujovių įnešęs tyrėjas. Tai:
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais nelengvą piliakalnių tyrinėtojų kelią pasirinko du Lietuvos kariuomenės karininkai – Vladas Nagevičius (1881–1954) ir Petras Tarasenka (1893–1962). Tai buvo skirtingi žmonės, į archeologiją atėję iš šalies, kiekvienas su savitu jos įsivaizdavimu, kupini entuziazmo, kuris jų darbus amžiams įrašė į mokslo ir piliakalnių pažinimo istoriją.
Generolo Vlado Nagevičiaus gyvenime piliakalniai buvo trumpas, bet ryškus epizodas. 1931–1934 m. vykdyti didžiulės apimties Apuolės, Skuodo r., ir Įpilties, Kretingos r., piliakalnių kasinėjimai atskleidė jų gynybinių įtvirtinimų (pirmiausia pylimų) teikiamas galimybes piliakalnių raidos pažinimui, parodė jos sudėtingumą.
V. Nagevičius į Lietuvos archeologijos istoriją įėjo kaip nemažai naujovių įnešęs tyrėjas. Tai:
Petras Tarasenka
P. Tarasenka pagrindinį dėmesį skyrė duomenų apie Aukštaitijos bei Pietų Lietuvos piliakalnius rinkimui ir populiarinimui. Kartu buvo kaupiama medžiaga naujam Lietuvos archeologiniam žemėlapiui.
P. Tarasenka pagrindinį dėmesį skyrė duomenų apie Aukštaitijos bei Pietų Lietuvos piliakalnius rinkimui ir populiarinimui. Kartu buvo kaupiama medžiaga naujam Lietuvos archeologiniam žemėlapiui.
Senovės paminklų apsaugos referentūra
Ne mažiau svarbi piliakalnių tyrimams buvo ir 1934–1936 m. prie Švietimo ministerijos veikusi Senovės paminklų apsaugos referentūra. Per porą metų su daugumos piliakalnių savininkais buvo surašyti pasižadėjimai juos saugoti, pradėti daryti piliakalnių topografiniai planai, fotonuotraukos, išsamesni aprašymai. Nors piliakalnių pažinime nusileista Latvijai, pralenkta Lenkija ir netgi Rytų Prūsija, kuriose bendras archeologijos lygis buvo aukštesnis nei Lietuvoje.
Ne mažiau svarbi piliakalnių tyrimams buvo ir 1934–1936 m. prie Švietimo ministerijos veikusi Senovės paminklų apsaugos referentūra. Per porą metų su daugumos piliakalnių savininkais buvo surašyti pasižadėjimai juos saugoti, pradėti daryti piliakalnių topografiniai planai, fotonuotraukos, išsamesni aprašymai. Nors piliakalnių pažinime nusileista Latvijai, pralenkta Lenkija ir netgi Rytų Prūsija, kuriose bendras archeologijos lygis buvo aukštesnis nei Lietuvoje.
Paminklosauginiai tyrimai
Pokaryje piliakalnių tyrinėjimus tęsė profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininko Jono Puzino mokiniai Pranas Kulikauskas (1913–2004) ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasikeitė mokslo ir paminklosaugos sistemos. Tai turėjo įtakos piliakalnių tyrimams. Grynai moksliniai ilgalaikiai kasinėjimai beveik išnyko, užtat gerokai pagausėjo smulkesnių paminklosauginių tyrimų.
Pagausėjo tyrimų metu gaunamos informacijos pradėjus taikyti:
Po 1990 m. piliakalnius kasinėjo B. Dakanis, O. Fediajevas, R. Jarockis, V. Kliaugaitė, E. Pranckėnaitė, P. Tebelškis, G. Zabiela.
Pokaryje piliakalnių tyrinėjimus tęsė profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininko Jono Puzino mokiniai Pranas Kulikauskas (1913–2004) ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasikeitė mokslo ir paminklosaugos sistemos. Tai turėjo įtakos piliakalnių tyrimams. Grynai moksliniai ilgalaikiai kasinėjimai beveik išnyko, užtat gerokai pagausėjo smulkesnių paminklosauginių tyrimų.
Pagausėjo tyrimų metu gaunamos informacijos pradėjus taikyti:
Po 1990 m. piliakalnius kasinėjo B. Dakanis, O. Fediajevas, R. Jarockis, V. Kliaugaitė, E. Pranckėnaitė, P. Tebelškis, G. Zabiela.
Piliakalnių tyrimų medžiaga
Pažiūrėkite laidos „Aktualioji istorija“ vaizdo įrašo Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga ištrauką.
Pažiūrėkite laidos „Aktualioji istorija“ vaizdo įrašo Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga ištrauką.
Piliakalnių gelbėjimo darbų programa
Nuo 1993 m. Kultūros vertybių apsaugos departamente pradėta vykdyti gamtos jėgų žalojamų piliakalnių gelbėjimo darbų programa. Joje didesnis dėmesys skirtas ikiprojektiniams tyrimams. Iki 2005 m. programa apėmė 73 piliakalnius. 31 piliakalnyje vykdyti avarinės būklės likvidavimo darbai, ištirtos 10 piliakalnių liekanos, likusiuose vykdyti gelbėjamieji tyrimai, pritaikymo lankyti, apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai.
Nuo 1993 m. Kultūros vertybių apsaugos departamente pradėta vykdyti gamtos jėgų žalojamų piliakalnių gelbėjimo darbų programa. Joje didesnis dėmesys skirtas ikiprojektiniams tyrimams. Iki 2005 m. programa apėmė 73 piliakalnius. 31 piliakalnyje vykdyti avarinės būklės likvidavimo darbai, ištirtos 10 piliakalnių liekanos, likusiuose vykdyti gelbėjamieji tyrimai, pritaikymo lankyti, apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai.
Piliakalnių metai
2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Piliakalnių metais: norėta priminti, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas.
2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Piliakalnių metais: norėta priminti, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas.
Baltų piliakalniai
Pažiūrėkite 2017 m. Lietuvos archeologijos draugijos išleistos knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymo ištrauką.
Pažiūrėkite 2017 m. Lietuvos archeologijos draugijos išleistos knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymo ištrauką.