Suomių nacionalinis epas „Kalevala“
Suomių epe „Kalevala“ pasaulio ir Visatos susikūrimas aiškinamas panašiai kaip ir lietuvių mite apie anties kiaušinį. Pasakojama, kad „antis susisukusi gūžtą ir dėjusi kiaušinius ant Vandens motinos kelio. Kiaušinis išsiritęs iš gūžtos, sudužęs ir jo gabalėliai pavirtę žeme, dangumi, saule, mėnuliu ir debesimis“.
Suomių epe „Kalevala“ pasaulio ir Visatos susikūrimas aiškinamas panašiai kaip ir lietuvių mite apie anties kiaušinį. Pasakojama, kad „antis susisukusi gūžtą ir dėjusi kiaušinius ant Vandens motinos kelio. Kiaušinis išsiritęs iš gūžtos, sudužęs ir jo gabalėliai pavirtę žeme, dangumi, saule, mėnuliu ir debesimis“.
Ukrainiečių liaudies dainos atspindžiai
O štai ukrainiečių kalėdinėje liaudies dainoje atsispindi dangaus kūnų ir pasaulio sukūrimo mitas. „Joje dainuojama, kad pasaulio pradžioje vidury jūros jovaras stovėjo. Ant jovaro – trys karveliai. Jie tarėsi, kaip sukurti pasaulį: „Nusileisime į jūros dugną, parsinešime smulkaus smėlio. Smėlį pasėsime – atsiras juoda žemelė. Pasieksime auksinį akmenį – atsiras dangus su šviesia saule, aušrine ir skaisčiomis žvaigždėmis.“
Tokia daina su nardančių balandžių motyvu dažniausiai dainuojama Kalėdų laikotarpiu, kuris žymi metų pradžios šventę.
Pagal Nijolę Laurinkienę (2013)
O štai ukrainiečių kalėdinėje liaudies dainoje atsispindi dangaus kūnų ir pasaulio sukūrimo mitas. „Joje dainuojama, kad pasaulio pradžioje vidury jūros jovaras stovėjo. Ant jovaro – trys karveliai. Jie tarėsi, kaip sukurti pasaulį: „Nusileisime į jūros dugną, parsinešime smulkaus smėlio. Smėlį pasėsime – atsiras juoda žemelė. Pasieksime auksinį akmenį – atsiras dangus su šviesia saule, aušrine ir skaisčiomis žvaigždėmis.“
Tokia daina su nardančių balandžių motyvu dažniausiai dainuojama Kalėdų laikotarpiu, kuris žymi metų pradžios šventę.
Pagal Nijolę Laurinkienę (2013)
Latvių mitologijoje „Pasaulio medis“
Panašiai kaip ir lietuvių mitologijoje, taip ir kaimynų latvių mitologijoje: „Pasaulio medis augęs ant kalno, prie didelio kelio, plačios upės, didžiuliame miške“.
Pagal Pranę Dundulienę (2008)
Panašiai kaip ir lietuvių mitologijoje, taip ir kaimynų latvių mitologijoje: „Pasaulio medis augęs ant kalno, prie didelio kelio, plačios upės, didžiuliame miške“.
Pagal Pranę Dundulienę (2008)
Visai nestebina, kad kaimyninių šalių sakmės ir tikėjimai sutampa ir yra panašūs į lietuvių. Tačiau kaip yra tolimesnėse kultūrose? Kaip jie aiškina dangaus šviesulių atsiradimą? Ar jų Pasaulio ir Visatos suvokime taip pat pasirodo Pasaulio medis?
Indų mitologija
Pavyzdžiui, indų mitologijoje kiekvienų metų pabaigoje pasaulis patiria pokytį, kurio metu susikauna griaustinio dievas Indras (lietuviškas atitikmuo – Perkūnas) ir demonas Vritras. Tai turėjo simbolizuoti pasaulio sukūrimo momentą.
Pagal Nijolę Laurinkienę (1990)
Indų dievas Indras su visa reginčiomis akimis. Aut. nežinomas
Indų mitologija
Kaip ir lietuvių, taip ir indų mitologijoje pasirodo pasaulio medžio vaizdinys. „Pasaulio medis – išminties, paslapčių, žinojimo, nemirtingumo šaltinis. Indų Pasaulio medis augęs dar prieš saulės ir mėnulio sukūrimą. Nuo jo šešėlis sklidęs dieną ir naktį. Dievas, sėdėdamas po šiuo medžiu, kūręs dangų ir žemę.“
Pagal Pranę Dundulienę (2008)
Indų mitologija. Aut. nežinomas
Majų civilizacija
O Majų civilizacijoje, kuri garsėja savo atradimais ir detaliais kalendoriais, gyvavo mitas apie ryto žvaigždę. Pasižiūrėkite ir pagalvokite, kokį atitikmenį turime lietuvių mitologijoje?
Kinų mitologijoja
Kinų mitologijoje su kalendoriumi taip pat susiję Zodiakai, tačiau jie istoriją kuria visai kitaip negu lietuviai. Susipažinkite su kinų Zodiako ženklų atsiradimu ir kalendoriaus skaičiavimo sistema.