Lietuvių liaudies dainose galime išgirsti apdainuojamus medžius. Ten ąžuolas dažniausiai prilyginamas tėvui.
Daunoj, eisim, broliai,
Dauno lylio čiūto,
Daunoj, šieno pjauti,
Dauno lylio čiūto.
Daunoj, ataūžia,
Daurio lylio čiūto,
Daunoj, smarkus lietus,
Dauno lylio čiūto.
Ąžuolas – tai Perkūno buveinė. Mintimis dalijasi Romuvos krivė Inija Trinkūnienė
Ąžuolo nukirtimas – tai šventvagystė.
Atlieka folkloro grupė „Gilė“
Pasižiūrėkite filmuką apie Stelmužės ąžuolą – vieną iš seniausių ąžuolų Europoje.
Štai lietuvių liaudies dainoje bernelis ir mergelė prilyginami ąžuolui ir liepai.
Aržuolas su liepele,
Abudu žaliu gražiu
– Bernelis su mergele,
Abudu jaunu gražiu.
Šalij kelio stovėjo,
Šakelėm susirėmę,
Lapeliais susiklėstę
– Už stalelio sėdėjo,
Peteliais susirėmę,
Rankelėms susiėmę.
Aržuolo žali lapai,
Liepelės dar žalesni
– Bernelio skaistus veidas,
Mergelės da skaistesnis.
Paklausykite apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda” atliekamos dainos „Ųžuolas su liepeli“
Sutartinėse liepa apdainuojama kaip devynių šakų medis. Skaičius devyni čia irgi turi savo maginės reikšmės. Sutartinėse liepos, kaip medžio istorija, vėliau tapatinama su motinos išleidžiančios savo dukteris į naujus gyvenimus, istorija. Patyrinėkite sutartinės tekstą.
Gedula liepa, gedula,
Gedula liepa, gedula.
Turėja liepa, gedula,
Turėja liepa, gedula,
Devynias šakas, gedula,
Devynias šakas, gedula.
Visas devynias, gedula,
Visas devynias, gedula,
Vetrala lauže, gedula,
Vetrala lauže, gedula.
Paliki liki, gedula,
Paliki liki, gedula,
Nors man devintų, gedula,
Nors man devintų, gedula.
Gegutei stoti, gedula,
Gegutei stoti, gedula,
Ir pakukuoti, gedula,
Ir pakukuoti, gedula.
Gedulą liepa, gedula,
Gedulą liepa, gedula.
Turėja motka, gedula,
Turėja motka, gedula,
Devynias dukras, gedula,
Devynias dukras, gedula.
Visas devynias, gedula,
Visas devynias, gedula,
Piršlaliai ėme, gedula.
Piršlaliai ėme, gedula.
Paliki liki, gedula,
Paliki liki, gedula,
Nors man devintų, gedula,
Nors man devintų, gedula.
Aslalai šluoti, gedula,
Aslalai šluoti, gedula,
Šaukštų mazgoti, gedula,
Šaukštų mazgoti, gedula.
Iš Zenono Slaviūno sutartinių kolekcijos
Liepa. Aut. nežinomas
Liepa „Motinėlė“ – viena seniausių liepų Lietuvoje. Tai vieno kamieno medis, kurio apimtis 8,4 m.
Filmukas apie „Liepą Motinėlę“.
Pasiklausykite sutartinės apie liepą. Ar pavyksta išgirsti žodžius, kai susipina balsai? Įsiklausykite, kiek šakų turėjo liepa ir kas joms nutiko.
Atlieka folkloro ansamblis „Ratilio“
Beržas lietuvių tautosakoje prilygsta jaunam veržliam bernui. Patyrinėkite lietuvių liaudies sutartinės tekstą ir atraskite, kuo tapatūs beržas ir bernas.
– Liai, ka tu beržas,
Ka tu berželis, lilia,
Liai, ka neaugai,
Ka neaugai, gulilia?
Liai, kas nedave,
Kas nedave, gulilia?
Liai, ai vejelis,
Ai vejelis, gulilia?
Liai, ai lietulis,
Ai lietulis, gulilia?
– Liai, laukiau šakų,
Laukiau šakelių, lilia,
Liai, išauguncių,
Išauguncių, gulilia.
Liai, laukiau lapų,
Laukiau lapelių, lilia,
Liai, išplaukuncių,
Išplaukuncių, gulilia.
– Liai, ka tu bernas,
Ka tu bernelis, lilia,
Liai, ka nejaji,
Ka nejaji, gulilia,
Liai, un panelį,
Un panelį, gulilia?
Liai, kas nedave,
Kas nedave, gulilia?
Liai, ai tevelis,
Ai tevelis, gulilia?
– Liai, laukiau žirga,
Laukiau žirgelia, lilia,
Liai, išauguncia,
Užauguncia, gulilia.
Liai, laukiau balna,
Laukiau balnelia, lilia,
Liai, nuperkuncia,
Nuperkuncia, gulilia.
Iš Zenono Slaviūno sutartinių kolekcijos
Paklausykite dainos apie beržą ir atkreipkite dėmesį, kaip šioje dainoje bendraujama su medžiu.
Atlieka folkloro grupė „Ramtatūris“