Mažoji Lietuva yra etnografinis regionas prie jūros ir turi savitus bruožus. Čia daug dainų yra apie žvejus. Mažosios Lietuvos dainos skiriasi nuo kitų tuo, kad dainose yra daug mitologinių siužetų, dainuojama apie jūrą, žvejybą, marias ir žvejo gyvenimą prie jūrų marių.
Ten ant jūraičių, ten ant maraičių; Vidur jūrių ir marelių; parbėg laivelis.
Jūružė, mamužė, kamanužės.
Pažiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame pristatoma tai, kad Mažosios Lietuvos dainavimo ypatingas bruožas yra skiemens pradžios sustiprinimas, dinamika. Taip pat įraše skamba autentiškas Mažosios Lietuvos įrašas.
Mažojoje Lietuvoje vyravo vienbalsis dainavimo stilius. XIX a. gausiai užrašytos ir publikuotos lietuvininkų dainos, daugiausia lyrinės. Gyvoji dainavimo tradicija dėl išorinių ir vidinių priežasčių (patiems lietuvininkams pirmenybę teikiant ne dainoms, bet giesmėms – ir šventėse, ir kasdienybėje) sparčiai nyko. Vis dėlto iki šių dienų ji yra sąmoningai palaikoma. Daugiausia bendrumų esama su veliuoniškių, suvalkiečių ir dzūkų dainų melodika, mažiausiai – su daugiabalsėmis žemaičių dainomis.
Mažosios Lietuvos regionui dažniau būdingos mažorinio atspalvio melodijos. Lietuvininkų dainavimo būdas – vienbalsis, negarsus, santūrus ir visai kitoks negu daugiabalsis, galingas, garsus žemaitiškas dainavimas „visa gerkle“. Šiose dainose susipina vietiniai bei bendraeuropiniai bruožai ir net žodžiai, pavyzdžiui, čia daug galima rasti vokiškos kilmės žodžių arba tarties paveiktos šios kalbos.
Įsiklausykite, kaip folkloro ansamblis „Visi“ dainuoja Liudviko Rėzos užrašytą lietuvininkų (Mažosios Lietuvos gyventojų) dainą Septyni rūtų lapukai ir pritaria kanklėmis.
Susipažinkite su autentiška, tradicine Mažosios Lietuvos daina Parbėg laivelis. Dainoje girdėti ramus, tykus dainavimas bei Mažajai Lietuvai būdingi vaizdiniai maružės, laivelis, Ventės ragas, bernytis, mergytė.
Pasiklausykite Mažosios Lietuvos tradicinio dainavimo pavyzdžio Jau aušt aušružė. Tai Liudviko Rėzos užrašyta tradicinė Mažosios Lietuvos daina iš Klaipėdos krašto.