Akimirka iš vestuvių, vykusių pagal XIX amžiaus Mažosios Lietuvos papročius. Aut. nežinomas

Kasdienė pagarba motinai

Tradicinėje lietuvių kultūroje pagarba motinai būdavo kasdien reiškiama maloniausiais žodžiais ir švelniausiais jausmais. Tokių mažybinių maloninių kreipinių į motiną tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis savo 1910 m. išleistoje knygelėje „Lietuviškų vardų klėtelė“ surašė beveik šimtą: motinėlyte, močiužėle, mamaite, močiuže, mamulėle, motinėlyte, mamyčiuke, mamužyte Tai atskleidžia matricentrinės kultūros palikimą.

Pagal Libertą Klimką (2014)

Lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana (1877–1930)

Šatrijos Ragana – lietuvių rašytojos Marijos Pečkauskaitės (1877–1930) slapyvardis. Ji taip pasivadino, nes netoli gimtųjų vietų stūksojo Šatrijos piliakalnis, ant kurio, pasak padavimų, susirinkdavo visos Žemaitijos raganos. Žodis „ragana“ sietinas su veiksmažodžiu „regėti“. Ragana yra reginčioji, gebanti įžvelgti daugiau už kitus.

Šatrijos kalnas

Šatrijos kalnas. Aut. nežinomas. Šaltinis – baltukelias.lt