Kaimo sodybų kupetinio išsidėstymo schema ir Senosios Katinautiškės kupetinis kaimas

Kaimo sodybų kupetinio išsidėstymo schema (1 pav.) Senosios Katinautiškės kupetinis kaimas (2 pav.)

  • Pirmieji  lietuvių kaimai buvo panašūs į kupetas, todėl vadinti kupetiniais, čia pastatai statomi arti vienas kito. Manoma, kad tokie kaimai ėmė formuotis dar XIII–XIV a. 
  • „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ galima rasti informacijos, kad kupetinį kaimą formuoja gamtinės ribos – kalvos, miškai, ežerai. Per kaimą einantys keliai nesudaro jungiančios ašies. Kupetinis kaimas formuojamas ir statant naujus gyvenamuosius bei ūkinius pastatus aplink vieną sodybą, padidėjus jos gyventojų skaičiui. Tokie kaimai dar vadinami padrikaisiais arba savaiminio susiformavimo.
Rimašių gatvinio kaimo planas ir Žižių gatvinis kaimas

Rimašių gatvinio kaimo planas (1 pav.) Žižių gatvinis kaimas (2 pav.)

  • Vėliau, prasidėjus reformoms ir baudžiavai, tokie kaimai buvo išskirstyti į rėžinius arba gatvinius kaimus, kai žemė buvo padalinta gabaliukais – rėžiais, o pastatai statomi abiejose gatvės pusėse. Tokie kaimai ėmė formuotis XVI a.
  • Libertas Klimka (2020) apie tokį kaimo tipą rašo: „Pagrindiniai sodybos pastatai gatviniame kaime daugiausia statyti dviem eilėmis, galais į „ūlyčią“. Prie kelio pirkia, priešais ją – klėtis. Toliau, taip pat galais į gatvės pusę, – tvartas, rūsys. Kiemą uždarydavo skersai stovintis didelis kluonas. Kitur kluonus sukeldavo ir į kitą gatvės pusę. Kur tik tilpdavo, pasodindavo keletą vaismedžių, obelų ir vyšnių, kriaušę. Bet dažnai medeliui vietos telikdavo tik ant ežios. O štai gatvę ištisai puošdavo ir pavėsį teikdavo suaugę gražūs medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos.“
  • Tam, kad būtų patogiau dirbti žemę, žmonės imti skirstyti į vienkiemius, čia sodybos dažniausiai išdėliojamos laikantis stačiakampio plano, vienos sodybos nuo kitų nutolusios. Tokių sodybų daugėti ėmė XIX a. Tokio tipo senąsias žemaičių sodybas sudarė laisvai aplink 2 arba 3 erdvius kiemus išdėstyti pastatai, keli tvenkiniai, gausūs želdiniai, o Suvalkijos vienkiemiuose trobesiai būdavo statomi aplink vieną keturkampį kiemą, pertvertą į švarųjį ir ūkinį; prie tvarto būdavo tvenkinys, sodyba visu perimetru būdavo apželdinama lapuočiais medžiais.
  • Libertas Klimka (2020) apie vienkiemius rašo: „Ten daugiau erdvės, tad prie įvažiavimo į sodybą, o ir aplinkui, augdavo įvairių lapuočių medžių. Negailėdavo lietuviai vienkiemyje žemės ir sodui. Suvalkiečių sodybų pietiniame sklypo pakraštyje buvo statoma stuba, prieš ją – kluonas, šone – klėtis, priešais – tvartai“. S. Daukantas rašo Žemaitijos sodybose buvus per dešimtį įvairių pastatų.“
Kaimo sodybų vienkieminio išsidėstymo schema ir Vienkiemis (Pavinkšnių k., Kėdainių raj.)

Kaimo sodybų vienkieminio išsidėstymo schema (1 pav.) ir Vienkiemis (Pavinkšnių k., Kėdainių raj.) (2 pav.)

Kupetinių kaimų daugiausia išlikę Dzūkijoje.

Musteikos kaimas.

Musteikos kaimas. Aut. Ž. Gedvila

Čižiūnų gatvinis kaimas

Čižiūnų gatvinis kaimas Varėnos r..

Čižiūnų gatvinis kaimas Varėnos r.. Aut. A. Alejūnaitė