• Indrė Kačinskaitė straipsnyje „Lietuvos dvaro (kiemo) formavimasis ir architektūrinė raida“ teigia, kad pirmieji dvarai buvo vadinami kiemais, jie turėjo ne tik ūkinę, bet ir politinę reikšmę.
  • Visuotinėje lietuvių  enciklopedijoje akcentuojama, kad dvaro sodybos Lietuvoje pradėjo kurtis XIV a. pabaigoje – XV a. pirmoje pusėje, bajorams tapus žemvaldžiais (per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500).

 

Neoklasicistiniai mediniai Gačionių dvaro rūmai prikelti antram gyvenimui

  • Šaltinyje „Dvarai Lietuvoje“: istorija“ akcentuojama, kad Lietuvos dvarai kito. Štai 1861 m., panaikinus baudžiavą, kaimas nuo dvaro atsiskyrė ir dvaru imta vadinti tik bajoro sodybą su didesne ar mažesne žemės valda. Po 1863 m. sukilimo nemažai dvarų konfiskuota, o kai kurie parduoti rusų valdininkams ar šiaip turtingiems net ir nekilmingiems žmonėms. Bajorų nuosavybėje išlikusios dvarų žemės buvo labai apkarpytos. Kitą smūgį Lietuvos dvarams sudavė 1922 m. Lietuvos Respublikos žemės reforma, apribojusi jų dydį iki 80 ha (1929 m. padidinta iki 150 ha). 1940 m. sovietų valdžia dvarus kaip žemės naudojimo ir valdymo formą panaikino, o jų savininkus ištrėmė į Sibirą.
  • Šiandien dvarų situacija įvairi: vieni prikelti antram gyvenimui, juose vykdomos įvairios kultūrinės, turistinės ir edukacinės veiklos, kiti, deja, bet nyksta ir baigia prarasti savo grožį.

Apie kitus Lietuvos dvarus galite sužinoti video medžiagoje.

Pavirvyčio (Telšių rj. savivaldybė) dvaro rūmai (XVIII a. antra pusė–XIX a. pradžia)