Dzūkija – tautosakos tyrinėtojams ypač palankus kraštas. Dzūkų kaimuose iki pat XX a. vidurio dar buvo išlikęs senasis valstietiškas gyvenimo būdas, pagrįstas natūralia cikliška laiko tėkme.
Čia ilgiau nei kitur tebebuvo švenčiamos įvairios kalendorinės šventės, iškilmingomis apeigomis palydimi žemės ūkio darbai, tebesilaikoma senųjų vestuvinių, laidojimo ir kitų papročių. Visa tai buvo darniai susipynę su dainomis – būtina visų švenčių ir apeigų dalimi.
Senosios dzūkų vienbalsės dainos tebegyvos ir šių dienų kaimo dainininkų atmintyje. Žemdirbių bendruomenei tai ne paprastos dainos, dainuojamos bet kada, bet kur ir bet kaip, bet giesmės, turėjusios sakralinę paskirtį, pasižymėjusios savitu atlikimu.
Genovaitės Četkauskaitės sudarytas Dzūkų dainų rinkinys
Dzūkija yra itin dainingas regionas. Kartais jis vadinamas ir Dainava. Čia žmonės dainuoja dažnai ir vienu balsu. Dzūkijoje yra daug kalendorinių švenčių dainų, pavyzdžiui, advento, Kalėdų laikotarpio.
Pažiūrėkite vaizdo pristatymą apie dzūkiško dainavimo ypatybes: ritmą, melizmas, priebalsių kietinimą, kur reikia, tarmę, balso pastatymą ir kt.).
Daugelis senųjų kalendorinių, darbo ir vestuvinių dainų buvo dainuojamos būriu, unisonu su nedideliais melodiniais nukrypimais arba dviem (kartais trimis) grupėmis pakaitomis. Daugelis šių dainų melodijų yra santūrios, gana griežtos ritmikos. Vėlyvesnės lyrinės dzūkų dainų melodijos yra platesnės apimties, dažnai labai vingrios, pasižyminčios įvairiais dermės atspalviais. Talentingos dzūkų dainininkės, tikros „dainų karalienės“, kūrybiškai išpuošia tokias melodijas gausiais ornamentais.
Rokas Kašėta, puoselėjantis Dzūkijoje tradicinį dzūkų dainavimą ir tarmę. Aut. A. Balkūnas
Įsiklausykite į Roko Kašėtos dainą, kuri atliekama dzūkiškai. Dzūkodelika – tai moderni muzikinė kūryba dzūkų tarme, kurią sukūrė Rokas Kašėta pagal savo ir kitų poetų eiles.
Tu paukštuke mėlynoji – tai tradicinė lietuvių liaudies daina. Kiekviena daina yra tarsi pasakojama istorija, kurioje atsispindi papročiai. Paklausykite mėlynosios paukštukės istorijos ir susipažinkite su dzūkiška tartimi.
Pateikė Marė Kuodžiūtė-Navickienė, Mitriškių k., Varėnos r. Atlieka Jogailė Jurkutė.
Įsiklausykite į tradicinę dzūkų dainą Par pucino šakelį, kurią atlieka Goda Kovalenkienė. Dainoje išgirsite apdainuojamą mergelės dalią, kai ji užauga ir iškeliauja į kitą šalį.
Dainą pateikė S. Bogušienė, Puvočių k., Varėnos r.