Kiekvienas iš jūsų tikrai esate girdėjęs bent vieną anekdotą ar juokelį. Šis trumpų ir juokingų istorijų pasakojimas turi seną gyvavimo istoriją.
Anekdòtas (gr. anekdotos – nepaskelbtas, neišleistas) – tautosakos kūrinys, trumpas pasakojimas, kuriame komiškai vaizduojamas vienas įvykis arba veikėjo poelgis. Anekdotuose išjuokiamos moralinės ydos, nepagrįstos veikėjų pretenzijos, nestandartiniai veiksmai, nelogiški situacijos vertinimai.
Pagal Visuotinę enciklopediją
Vaikai per dieną juokiasi apie tris šimtus kartų, suaugusieji – vos dvidešimt… Aut. nežinomas
Anot Bronislavos Kerbelytės, panašių anekdotų turi daugelis tautų, nes:
Anekdotai paprastai pasakojami tam tikrose situacijose; pasakotojas dažniausiai nesijuokia palikdamas klausytojams patiems suvokti anekdoto esmę. Yra užrašyta apie 10 tūkstančių lietuviškų anekdotų.
Paklausykite, kokius anekdotus vieni kitiems anksčiau pasakojo lietuviai:
Štai keletas šiuolaikinių anekdotų pavyzdžių:
– Mokytoja, ar galima bausti žmogų už tai, ko jis nepadarė? – klausia Petriukas.
– Žinoma, ne, – užtikrina mokytoja.
– Tai gerai, nes aš nepadariau namų darbų…
– Šią naktį pas mane įsilaužė vagis, pinigų ieškojo. Prisijungiau, o gal rasim…
Surinko liūtas visus žvėris, išrikiavo ir sako:
– Protingi visi į kairę, gražūs – į dešinę!
Visi išsiskirstė, tik beždžionė trypčioja vietoje.
– O tu ko stovi?
– Nors imk ir persiplėšk! – sako beždžionė.
Beje! Tie žmonės, kurie įsimena daug anekdotų ir juos geba pasakoti itin įtikinamai ir kad klausytojai imtų kvatoti, bendruomenėse visada priimami labai pozityviai. Jie tampa savotiškais juoko karaliais ir karalienėmis bei pageidaujamais svečiais įvairiose šventėse!
Besijuokiantis vyras. Aut. Jonathan Borba
Nors anekdotai šiandien jau ne tokia didelė mūsų kasdienybės dalis, nes juos keičia Tik Tok trumpieji vaizdeliai ar memai, jie vis dar yra tyrinėjami studentų bei mokslininkų kaip tautos charakterį atskleidžiantis humoro lobynas.
DĖMESIO! Verta paminėti, kad anekdotus kaip patarles ir priežodžius verta įvertinti kritiškai, atsižvelgti į klausytojus, nes jie gali įžeisti, pažeminti ar įskaudinti, juk dažnai vaizduoja stereotipus ar nuostatas, kurios jau yra pasikeitusios ar vertinamos kaip netinkamos.
Grupė vaikų bėgioja ir žaidžia lauke. Aut. nežinomas
Valdas Kiškis, savo moksliniame darbe tyręs šiuolaikinius anekdotus, padaro tokias išvadas:
„Tai, kas juokinga šiandien (nes tai yra aktualu), gali būti visai nesuprantama rytoj. Todėl visiškai įmanomas dalykas, kad skirtingų kartų anekdotai paprasčiausiai bus nesuprantami, nes kiekviena karta, stebėdama kitą kartą, vertina ją pagal savo supratimą ir to laikotarpio aktualijas. Keisis žmonių požiūris į gyvenimą, kartu keisis ir tautosaka. Niekas neatsiranda be priežasties, neišnyksta be pasekmės. Tai galioja ir šiuolaikiniams anekdotams.“