XXI a. klojimo teatre viskas ateina iš etninės atminties gilumos, iš atjautimo, iš grožio pajautimo, iš senos ir paveldėtos juoko kultūros, iš žmogaus likimo ir gamtos sąveikos – taip jį apibūdina režisierius Petras Bielskis. Jis pabrėžia labai svarbų baltų pasaulėjautos bruožą – joje nebuvo vietos piktam juokui, patyčioms, siekimui žeminti žmogų.
Pagal Petrą Bielskį (1999)
Buities daiktai, galimai naudoti klojimo teatro vaidinimuose. Aut. nežinomas
Petro Bielskio (1999) išskirti Lietuvos klojimo teatro dėsniai. Klojimo teatro kultūra, anot vieno šių dėsnių, remiasi liaudies gaivaline jėga ir betarpišku kūrybiniu įkvėpimu.
1 dėsnis. Teatras yra kalbėjimas kito vardu, bet nesusitapatinant, liekant savimi.
2 dėsnis. Natūralioje aplinkoje išmonei perteikti naudojami tikri daiktai.
3 dėsnis. Žmogaus asmenybę sudaro fizinė sfera (kūnas), dvasinė (jausmai) ir mitologinė (seniausio tautos paveldo) sąmonė.
Buities daiktai, galimai naudoti klojimo teatro vaidinimuose. Aut. nežinomas
4 dėsnis. Gaivališka jėga ir betarpiškas kūrybinis įkvėpimas. Ir įtampa, lydėjusi klojimo teatro judėjimo pradžioje.
5 dėsnis. Profesionalai režisieriai ir meniškos prigimties mėgėjai artistai kuria teatrą išvien.
6 dėsnis. Tautodailės principas.
Buities daiktai, galimai naudoti klojimo teatro vaidinimuose. Aut. nežinomas
7 dėsnis. Gyvenimo teisybę perteikia sustiprintai.
8 dėsnis. Spektaklis, jo režisūra yra tautinės bendražmogiškų vertybių pasaulėjautos produktas.
Klojimo teatro pasirodymuose, kaip ir šio reiškinio pradžioje, taip ir, tęsiant tradiciją, atliekami skirtingi kūriniai, dainos.
Klojimas Plauciškių kaime. Aut. Juozas Timukas, 1937 m.