Pasižvalgykite po Lietuvoje nuo 1397 m. gyvenančių karaimų virtuvę
Karaimės moterys seniai garsėja kaip geros šeimininkės – dėl jų darbštumo iki šių dienų išliko karaimiška virtuvė, kurios pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai.
Karaimai Lietuvoje turi įvairių tautinių patiekalų. Vieni jų priklauso kasdieniam, kiti – šventiniam, dažniausiai su kuria nors religine švente susijusiam, stalui.
Kaip kasdienis patiekalas minėtina tiršta mėsiška ilgų plonų makaronų sriuba tutmač. Makaronus šeimininkės darydavo namie pačios: iškočiojusios jajma – didelį ploną tešlos skritulį, tešlą padžiovindavo, paskui susukdavo ir plonai supjaustydavo.
Tutmač – makaronų sriuba su jautiena. Aut. nežinomas
Vienas iš garsiausių, plačiai, ne vien karaimams žinomų neapeiginių patiekalų Lietuvoje yra kibinas (kybyn, kybynlar). Tai pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėlis su pjaustytos avienos ar jautienos įdaru, kepamas orkaitėje ant skardos.
Kibinai. Aut. nežinomas
Be kibinų, karaimai kepa ir čeburekus, dažnai verda koldūnus. Abu šie patiekalai rytietiški, be abejonės, atkeliavę į mūsų kraštą kartu su karaimais ir totoriais. Iš grynai mėsiškų patiekalų populiariausias yra kepsnys – šišlik.
Kybynai. Aut. Z. Kazėnas
Religinės šventės turi savų specifinių patiekalų. Velykoms kepami apskriti, penkių–septynių centimetrų skersmens paplotėliai tymbyl. Jie kepami iš aukščiausios rūšies miltų, užminkant tešlą su grietinėle ir sviestu ar sviestu ir kiaušiniais.
Tymbyl.
Aut. D. Špakovskaja
Kiubėtė – apvalios formos pyragas, išvertus iš karaimų kalbos reiškia „kario skydas“. Tai buvo šventadienio patiekalas, kepamas didelis, kad užtektų visai šeimai.
Kiubėtė – karaimų pyragas su mėsa.
Aut. I. Špakovskaja
Sekminėms kepamas ypatingas patiekalas katlama – septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites po Velykų, varškės pyragas (keturi mielinės tešlos sluoksniai, trys – varškės).
Karaimų patiekalas. Aut. R. Jurgaitis
Karaimų kulinarinio paveldo išskirtinumas yra tas, kad naudojama daug avienos, jautienos, tešlos, daržovių, vaisių ir riešutų, nevartojama kiauliena. Kaip ir visų Rytų tautų patiekaluose, taip ir karaimų, beriama nemažai prieskonių. Karaimų virtuvė turi panašumų su Krymo totorių, bulgarų, Užkaukazės, Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų kulinariniu paveldu.
Karaimų virtuvei, kaip ir lietuvių, būdingi bulvių patiekalai – abiejų tautų receptūros turi bendrų bruožų. Karaimų kyjma – panašūs į lietuviškus vėdarus, gaminami iš bulvių tarkių, į kuriuos įmaišoma stambiais kubeliais pjaustytos riebios mėsos. Bulvių plokštainis biok kepamas iš bulvių tarkių su riebia aviena ar antiena.
Lietuvoje veikia ne vienos šalies virtuvės restoranai. Populiarios italų, kinų, japonų, meksikiečių, indų ir kt. virtuvės. Pasižvalgykite po mažiau populiarią airių virtuvę.
Tradicinis maisto gaminimas Airijoje
Airiai ir šiandien tebekepa mėsą židiniuose, kaip kepdavo jų seneliai – induose, kuriuos dėdavo ant akmenų, ant atviros ugnies, vietoj malkų naudodami durpes.
Airiai ir šiandien tebekepa mėsą židiniuose, kaip kepdavo jų seneliai – induose, kuriuos dėdavo ant akmenų, ant atviros ugnies, vietoj malkų naudodami durpes.
Tradicinėje airių virtuvėje svarbią vietą užima mėsa ir sviestas, daržovės, žuvys, ypač lašišos, upėtakiai, austrės, moliuskai, kitos žuvys bei jūrų gėrybės, tradicinė sodos duona, daugybė rūšių namų gamybos sūrio, gaminamo visoje šalyje, ir bulvės.
Populiariausi airių produktai:
Mėsa maistui vartojama pati įvairiausia: jautiena, paršiena, kiauliena, aviena, ožkiena, elniena, paukštiena, triušiena, žvėriena. Dažniausiai gaminami jautienos patiekalai. Kiauliena, barsukų, ruonių mėsa vertinama tik kaip delikatesinė mėsa.
Šiaurės Airijos upėse ir ežeruose veisiasi įvairios žuvys: lašišos, lydekos, ešeriai, upėtakiai ir daugelis kitų. Jūroje gaudomos krevetės, austrės ir midijos, krabai, taip pat žuvys (menkės, silkės, skumbrės, otai ir kt.).
Be jūrų gėrybių, čia auga raudonieji vandens augalai (Dulse), kurie tradiciškai naudojami maistui gaminti. Vandens augalų galima įmaišyti į bulvių tyrę (Dulse champ).
Pavasarį renkamos Airijos samanos (valgomi vandens augalai). Jos naudojamos maistui gaminti tiek šviežios, tiek džiovintos.
Bulvės – viena svarbiausių daržovių. Miltiniai valgiai, daržovės visada gaminami su bulvėmis. Nacionalinis patiekalas – troškinti kopūstai, sumaišyti su bulvių piurė. Bulvės naudojamos sriuboms, pyragams, duonai, bandelėms, pyragėliams gaminti.
Tradiciniai airių patiekalai