Pasiruošimas didžiosioms metų šventėms, tokioms kaip Kalėdos ir Velykos, buvo suprantamas kaip ypatingas susikaupimo metas. Todėl Advento ir Gavėnios metu kaimuose nuo pasilinksminimų buvo susilaikoma. Vietoj trankių šokių ir muzikavimo žmonės žaisdavo žaidimus, vadinamus rateliais (arba „daržaliais“).
Žaidžiama ir ratuojama taip pat buvo pavasario ir vasaros švenčių metu. Žaidimai buvo paprasti, turintys nuspėjamą pabaigą, dažniausiai šokami namuose, didelėje žmonių grupėje. Didžioji dalis žaidimų buvo su pridainavimais.
Pasižiūrėkite, kaip šokamas ir dainuojamas adventinis ratelis Ir išvedė šešurėlis.
Advento metu žaidžiami rateliai ne tik linksmindavo ilgais žiemos vakarais, bet ir buvo savotiškas burtas, mat buvo tikima, jog advento laikotarpis turi daug įtakos vedybiniam gyvenimui. Jaunuoliai per šiuos žaidimus dažnai susirasdavo sau žmogų į porą, su kuriuo netrukus ir susituokdavo.
Anksčiau šiuos žaidimus žaisdavo tik jaunimas. Gausiausiai išlikę yra šie žaidimai (susipažinkite atvertę korteles).
„Žiedo dalijimo“ žaidimai
Vaikų žaidžiami iki šių dienų, pagrįsti pastabumu, miklumu bei žaismingumu.
Vaikų žaidžiami iki šių dienų, pagrįsti pastabumu, miklumu bei žaismingumu.
Žaidimai pagrįsti dialogu – klausimu ir atsakymu
„Šešuras“ ar „svočia“ duoda mįslę, kurią reikia įminti. Šie žaidimai lavina sumanumą, kūrybiškumą ir gebėjimą greitai mąstyti.
„Šešuras“ ar „svočia“ duoda mįslę, kurią reikia įminti. Šie žaidimai lavina sumanumą, kūrybiškumą ir gebėjimą greitai mąstyti.
Vedybinės tematikos žaidimai
Vaikinas ar mergina renkasi ko norėtų į porą. Tokie žaidimai padeda žaismingai išreikšti simpatijas ir formuoti socialinius ryšius.
Vaikinas ar mergina renkasi ko norėtų į porą. Tokie žaidimai padeda žaismingai išreikšti simpatijas ir formuoti socialinius ryšius.
Pasigyrimų-pasišaipymų žaidimai
Žaidimai, kuriais buvo lengvai pašiepiami prasti darbininkai, pvz.: išaustos drobės tankumas prilyginamas žvejo tinklui.
Žaidimai, kuriais buvo lengvai pašiepiami prasti darbininkai, pvz.: išaustos drobės tankumas prilyginamas žvejo tinklui.
Gyvūnų medžioklės tematikos žaidimai
Gyvūnų medžioklės tematikos žaidimai pasižymėjo jėga ir vikrumu, dažniausiai sumedžiotam gyvūnui prilyginamas ir supirštas jaunuolis.
Gyvūnų medžioklės tematikos žaidimai pasižymėjo jėga ir vikrumu, dažniausiai sumedžiotam gyvūnui prilyginamas ir supirštas jaunuolis.
Kai kuriuose žaidimuose išryškėja tam tikras galios arba išmonės pademonstravimas. Vienuose žaidimuose reikia jėgos, kituose – apsukrumo, dar kituose – kūrybiško mąstymo. Todėl manoma, jog tokie žaidimai, kuriuose gali išryškėti unikalūs asmens bruožai, to laikmečio kaimo gyventojams buvo savotiška iniciacija.
Tai buvo ir tam tikros emocinės brandos patikrinimas – per žaidimą atsiskleidžia ar jaunuolis moka priimti nesėkmę, ar valdo savo emocijas, ar moka nusileisti dėl kito. Vyresnieji atidžiai stebėdavo kaip žaidžia jaunimas, mat būtent naujoji karta ateityje taps bendruomenės branduoliu.
Šokantis jaunimas. XX a. 4 deš. Šaltinis – Rokiškio krašto muziejus
Pasižiūrėkite archyvinį įrašą kaip žaidžiamas adventinis žaidimas Jaščeras.
Manoma, jog šis žaidimas padeda pasirengti vedybų virsmui. Žaidėjos turi įveikti mitinės būtybės Jaščero išbandymus. Jos turi išvaduoti savo vainikus, skareles ir kitus daiktus.
Užgavėnių kaukės – „raiteliai” ant dvikojų „žirgų“. Aut. B. Buračas
Žaidimai simbolizavo perėjimą iš žiemos į pavasarį ir pasipriešinimą blogiui. Magiški elementai, tokie kaip šokiai ir trypimai, buvo skirti žemės „pabudimui“ ir derlingumo skatinimui. Savo siužetais jie nedaug skiriasi nuo adventinių žaidimų, bet buvo kur kas energingesni ir aktyvesni.
Žaidimai turėjo panašias tematikas kaip Užgavėnių dainos – persirengėliai, gyvūnai (ožys, meška), taip pat ir susiję su darbu siužetai (malimas girnomis, drobių audimas).
Kai kuriuose Užgavėnių žaidimuose dalyvaujantys žmonės imituodavo gyvūnų judesius, siekdami atkartoti gamtos atgimimą. Štai vienas tokių pavyzdžių – Meškutė.
Žaidimas yra dviejų dalių; pirmoji dalis – ratelis, antroji – šokinėjimas ir ūksėjimas, mėgdžiojant meškos judesius.
Pasižiūrėkite kaip šokamas žaidimas Meškutė.
Vienas svarbiausių ritualinių Užgavėnių žaidimų buvo šokimas „ant lentos“. Ant malkos buvo padedama lenta, o ant šios dvi moterys šokinėdamos dainuodavo. Iš tiesų tai gana pavojinga, tačiau būtina apeiga to laikmečio žmonėms. Šiose dainose dažnai pempės šokinėjimas yra prilyginamas besisupančioms moterims.
Šoko pimpė po pievų, po pievų
Prašė mergų, marcių linton šokc
Tai mergomi bepiga, bepiga
O marciomi nepiga, nepiga
Vaikelis verkia, puodelis bėga
Vaikelį punciu, puodelį sumciu
Paci jauna linton šokt
Palyginus su žiemos ciklu, vasaros ciklo (Joninių/Kupolinių) apeiginės choreografijos fiksuota gerokai mažiau, kadangi ji greičiau išnyko, dėl Bažnyčios įvestų draudimų (vykdoma atviroje erdvėje, todėl buvo labiau pastebima). Tačiau, ir šioje, choreografijoje išryškėja saviti vasaros ciklo bruožai – vyrauja rato choreografinis piešinys bei veiksmai, skatinantys vaisingumą ir gyvybingumą.
Vainikų metimas ant kupolės. Aut. K. Driskius
Pasižiūrėkite kaip žaidžiamas Joninių žaidimas Kupole rože.