Tai seniausios apeiginės dainos, atliekamos važinėjantis arklio traukiamomis rogėmis. Jų pagrindinė funkcija buvo sukelti didelį garsą, skirtą paskatinti gamtos derlingumą. Šios dainos buvo ypač populiarios rytinėje Lietuvoje, tokiose vietovėse kaip Švenčionys ir Ignalina, o, kai kuriose vietose, jos vadintos „dolijomis“. Dažniausiai, jose apdainuojamas arklys, kaip mitinis gyvūnas, panašiai, kaip elnias kalėdinėse dainose.

Persirengėliai (žydai, čigonai, ožiai ir kiti personažai) dainuodavo lengvesnes ir linksmąsias dainas, skirtas prajuokinti ir linksminti aplinkinius. Šios dainos dažnai turėdavo humoristinius ar ironijos elementus. Taip pat, vykdavo parodijos, kuriose mėgdžiojamos bažnytinės giesmės ar laidotuvių raudos. Pavyzdžiui, populiari buvo „ubagų giesmė“ – „Ubags on tilto stuovieje“.

Kai kurioms Užgavėnių dainoms būdingas neapeiginis, „dainuškų“ pobūdis. Jos dažnai buvo atliekamos ne pagal tradicijas, o šventės eigoje, kaip paprastos linksmybės dalimi. Populiari daina, dainuojama ir šiandien, yra „Šalta žiema šalin eina“, kuri puikiai atspindi šventės tikslą – išvaryti žiemą.