Kas iš mūsų nemėgsta pasijuokti? Ogi kiekvienam smagu nuoširdžiai pakvatoti ir taip pasigaminti vitamino C!

Juokas liaudies kultūroje užima reikšmingą vietą – jis atspindi žmonių bendravimą, džiaugsmą ir kūrybiškumą, padeda stiprinti bendruomeniškumą ir saugoti tradicijas.

Lietuvių liaudies juoko tradicijos glaudžiai susijusios su bendruomenės gyvenimu, ritualais ir kūryba. Štai keletas svarbiausių bruožų:

Juokas. Aut. nežinomas


Per Užgavėnes persirengėlių kaukės dažnai būna labai išraiškingos ir juokingos – didžiulės nosys, kreivi veidai, išryškintos karikatūrinės savybės.

  • Taip pat ir persirengėliai dažnai imituoja komiškus personažus – rėkauja, šoka keistus šokius, užsiima pokštais.
  • Ypač svarbus šventės akcentas – Lašininio (storojo) ir Kanapinio (plonojo) kova. Tai simbolinė kova tarp žiemos ir pavasario, jos metu gausu juokų ir išdaigų, kuriose dalyvaujantys personažai rungiasi ir būtinai laimi Kanapinis.

Užgavėnės. Aut. nežinomas




Kokia yra juoko reikšmė etninėje kultūroje?

Visų pirma, juokas yra džiaugsmo išraiška! Jis simbolizuoja laimę ir gerą nuotaiką.

Taip pat juokas gali būti:

  • Sveikatos šaltinis – juokas laikytas gyvybingumo ir stiprybės ženklu.
  • Humoro tradicijų dalis – padeda perteikti išmintį ir nuotaiką per pasakojimus ar žaidimus.

Visų pirma, juokas yra džiaugsmo išraiška! Jis simbolizuoja laimę ir gerą nuotaiką.

Taip pat juokas gali būti:

  • Sveikatos šaltinis – juokas laikytas gyvybingumo ir stiprybės ženklu.
  • Humoro tradicijų dalis – padeda perteikti išmintį ir nuotaiką per pasakojimus ar žaidimus.

Juokingos liaudies pasakos – tai pasakojimai, kuriuose paprastai vaizduojama netikėtos ar keistos situacijos, dažnai apie kvailus veikėjus, kurie padaro juokingų klaidų. 

Tokiose pasakose dažnai pasitelkiama ironija, linksmi veikėjai ir netikėti posūkiai, kurie sukelia juoką. Šios pasakos ne tik linksmina, bet ir dažnai moko svarbių gyvenimo pamokų apie kvailumus ir naivumą. Lietuvių liaudies pasakos, tokios kaip „Kaip ponas bėdos ieškojo“, dažnai suteikia galimybę pasijuokti iš kasdieninių gyvenimo situacijų ir kartu susimąstyti apie protingumą bei atsargumą.


Juokingų istorijų, dainų dainelių ar liaudiškų pajuokavimų galima rasti užrašytų ir tarmiškai. Viena žymiausių žemaitiškų humoristinių eiliuotų istorijų yra apie ponaitį Antaną Vaškį, kurį parašė Algirdas Kazragis. Pamėginkite perskaityti Antano Vaškio nutikimą.

Linksmos moters portretas. Aut. nežinomas

Apie žmones, kurie moka juoktis ir juokauti, dažnai sakoma, kad jie yra draugiški ir turi gerą humoro jausmą.

Tokie žmonės geba sukurti malonią atmosferą, pritraukia kitus savo optimizmu ir sugebėjimu pamatyti juokingąją gyvenimo pusę. Jie taip pat gali būti laikomi išmintingais, nes humoras padeda įveikti sunkumus ir pagerina bendravimą.