Išsiaiškinę pagrindinius liaudies dainos komponentus, galime stebėti, kaip plėtėsi bei augo liaudies muzikos išraiškos „bagažas“. Kaip keičiasi pasaulis, taip keičiasi ir žmonės bei jų atliekama muzika. Todėl folkloras, būdamas imlus naujovėms, taip pat įgavo be galo daug naujų formų.
Štai kiek skirtingų liaudies kūrybos elementų gali atsispindėti mėgėjų ir profesionalų darbuose – aranžuotėse, stilizacijose, autoriniuose kūriniuose.
Liaudies melodija
Liaudies melodijos motyvai
Aranžuotos liaudies melodijos
Šiuolaikinė muzika
Liaudies tekstas
Liaudies teksto motyvai
Tekstas su folkloro naratyvais
Akademinė muzika
Tarmė
Tradicinė melizmatika
Šiuolaikinė melizmatika
Pritarimas elektronine muzika
Tradicinis vokalinis pritarimas
Pritarimas tradiciniais instrumentais
Šiuolaikinis vokalinis pritarimas
Pritarimas šiuolaikiniais instrumentais
Tradicinė balso maniera
Folkloro ansambliams būdinga balso maniera
Populiariųjų žanrų muzikai būdinga balso maniera
Akademinei muzikai būdinga balso maniera
Lietuvos folkloro ansambliai – tai mėgėjų ar profesionalų grupės, puoselėjančios ir perteikiančios liaudies (tradicinę) muziką. Šios grupės atlieka įvairius vokalinės, instrumentinės muzikos, choreografijos, pasakojamosios tautosakos kūrinius, dažnai susijusius su senaisiais darbais, apeigomis, šventėmis bei kalendorinėmis tradicijomis.
Maždaug iki XX a. vidurio tradicinė muzika gyvavo savaime – kaimo bendruomenėse. Tuomet kaimuose pradėjo kurtis etnografiniai ansambliai – tai buvo tie patys kaimo dainininkai, dainuojantys iš tėvų ir senelių išmoktas dainas, tik dabar turintys vadovą ir pasirodantys viešojoje erdvėje – koncertuose ir šventėse.
Maždaug iki XX a. vidurio tradicinė muzika gyvavo savaime – kaimo bendruomenėse. Tuomet kaimuose pradėjo kurtis etnografiniai ansambliai – tai buvo tie patys kaimo dainininkai, dainuojantys iš tėvų ir senelių išmoktas dainas, tik dabar turintys vadovą ir pasirodantys viešojoje erdvėje – koncertuose ir šventėse.
Folkloro ansambliai pradėjo kurtis tiek kaimuose, tiek miestuose. Nuo etnografinių ansamblių skyrėsi tuo, kad dainininkai nėra gyvosios tradicijos tęsėjai, t. y. dainuoti išmokę ne savo gimtuosiuose namuose, o iš mokytojų, ansamblių vadovų ir kitų aktyvistų.
Folkloro ansamblių atlikėjai dainų mokosi iš tautosakos rankraščių ir publikuotų dainų rinkinių. Taip pat kai kurie važiuoja į folkloro ekspedicijas, kuriose patys užrašydavo dainas tiesiai iš pirmų lūpų.
Folkloro ansambliai yra pagrindiniai liaudies kūrybos tęsėjai. Jų veiklos ir darbai dažniausiai ir yra inspiracija kuriantiems kitų sričių menininkams. Folkloro ansambliai dažniausiai atlieka šias veiklas:
Liaudies dainų atlikimas
Folkloro ansambliai atlieka autentiškas lietuvių liaudies dainas. Tai gali būti darbo, kalendorinės, vestuvių ar kitų žanrų dainos. Dažniausiai repertuaro atlikimas yra glaudžiai susijęs su kalendoriumi (žiemos metu atliekamas adventinis, Užgavėnių repertuaras, pavasarį sūpuoklinės dainos ir t. t.)
Etnografinis ansamblis
Šie ansambliai siekia kuo tiksliau atkurti ir perteikti tam tikro etnografinio regiono (pvz., Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos) autentiškas tradicijas, papročius, dainas, šokius, drabužius ir apeigas. Dažniausiai tai yra ansambliai, natūraliai susidarę iš jau esamų kaimo dainininkų.
Pasiklausykite Žiūrų etnografinio ansamblio:
Šie ansambliai siekia kuo tiksliau atkurti ir perteikti tam tikro etnografinio regiono (pvz., Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos) autentiškas tradicijas, papročius, dainas, šokius, drabužius ir apeigas. Dažniausiai tai yra ansambliai, natūraliai susidarę iš jau esamų kaimo dainininkų.
Pasiklausykite Žiūrų etnografinio ansamblio:
Miesto folkloro ansamblis
Tai bendresnės krypties ansambliai, kurie gali interpretuoti įvairių regionų liaudies muziką bei tradicijas, tačiau gali būti mažiau griežtai susieti su autentiškumu. Kartais repertuaras pritaikomas šiuolaikiniam skoniui, tačiau išlaikomos pagrindinės folkloro tradicijos.
Pasiklausykite ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio ansamblio Ratilio:
Tai bendresnės krypties ansambliai, kurie gali interpretuoti įvairių regionų liaudies muziką bei tradicijas, tačiau gali būti mažiau griežtai susieti su autentiškumu. Kartais repertuaras pritaikomas šiuolaikiniam skoniui, tačiau išlaikomos pagrindinės folkloro tradicijos.
Pasiklausykite ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio ansamblio Ratilio:
Instrumentinis folkloro ansamblis
Ansambliai, kurie akcentuoja liaudies muzikos instrumentinį atlikimą. Jie gali būti specializuoti pagal tam tikrus liaudies instrumentus, pvz., kanklių ansambliai, styginių instrumentų grupės ar dumplinių instrumentų ansambliai.
Pasiklausykite instrumentinio folkloro grupės Griežikai:
Ansambliai, kurie akcentuoja liaudies muzikos instrumentinį atlikimą. Jie gali būti specializuoti pagal tam tikrus liaudies instrumentus, pvz., kanklių ansambliai, styginių instrumentų grupės ar dumplinių instrumentų ansambliai.
Pasiklausykite instrumentinio folkloro grupės Griežikai:
Folkloro teatro ansamblis
Šie ansambliai dažniausiai vadinami Klojimo teatrais. Jie sujungia muziką, šokį ir teatralizuotus vaidinimus. Jie dažnai atkuria senovinius papročius, apeigas arba pasakoja istorijas per tautosaką per sceninius pasirodymus.
Pasižiūrėkite ištrauką iš žemaitiško klojimo teatro spektaklio:
Šie ansambliai dažniausiai vadinami Klojimo teatrais. Jie sujungia muziką, šokį ir teatralizuotus vaidinimus. Jie dažnai atkuria senovinius papročius, apeigas arba pasakoja istorijas per tautosaką per sceninius pasirodymus.
Pasižiūrėkite ištrauką iš žemaitiško klojimo teatro spektaklio: