Etnosportas
Etnosportas – Lietuvos kultūrinio paveldo dalis, atspindinti vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas.
Tai išskirtinė sporto ir žaidimų šakos atmaina, aprėpianti sportinius žaidimus ir jų šakas, perduodamas iš kartos į kartą.
Etnosporto praktika ne tik ugdo fizinę sveikatą, bet ir puoselėja kultūrinį prisirišimą prie šaknų ir bendradarbiavimą tarp kartų, kurios perduoda šias ypatingas tradicijas kaip turtą ir paveldą ateities kartoms.
Etnosportas – Lietuvos kultūrinio paveldo dalis, atspindinti vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas.
Tai išskirtinė sporto ir žaidimų šakos atmaina, aprėpianti sportinius žaidimus ir jų šakas, perduodamas iš kartos į kartą.
Etnosporto praktika ne tik ugdo fizinę sveikatą, bet ir puoselėja kultūrinį prisirišimą prie šaknų ir bendradarbiavimą tarp kartų, kurios perduoda šias ypatingas tradicijas kaip turtą ir paveldą ateities kartoms.
Lietuvos etnosporto komitetas (LEK)
Organizacija, įkurta 2019 m. etnosporto puoselėtojų ir entuziastų.
Jos siekiai:
Lietuviškos ristynės
Ristynės, kovos be ginklo rūšis, Lietuvoje buvo žinomos nuo seno, plačiai minimos sakytinėje lietuvių tautosakoje – pasakose, mitologinėse sakmėse bei padavimuose, tautosakos pateikėjų prisiminimuose. Ristynės – plačiausiai paplitęs pavadinimas, bet žinomi ir kiti: veltynės, grumtynės, mintynės, pakištynės, galitynės, imtys, imtynės, mestynės.
Kaip ir bet kuri fizinio aktyvumo forma, ristynės – ypač veiksminga asmenybės ir charakterio ugdymo priemonė, kurios poveikis nėra vien individualus – kovotojas ugdomas pilietiškai. Kultūrinės šaknys visokeriopai stiprina šį poveikį.
Ristynių tradicija 2018 m. įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Ristynės
Ristynių taisyklės
Ristynių poveikis
Dar kitos etnosporto šakos
Lazdos traukynės
Senas individualus žaidimas, plačiai žinomas įvairiuose regionuose. Savo prigimtimi labai paprastas, tačiau traukiant lazdą labai daug ką lemia ne tik fizinė jėga, bet ir greitis, ištvermė, taip pat pasirinkta taktika bei judesių koordinacija.
Lazdos traukynių taisyklės:
Išstūmimas iš rato
Du žaidėjai apsibrėžia 2 metrų skersmens ratą ir, laikydamiesi už ilgos lazdos, stengiasi vienas kitą išstumti iš apskritimo. Atliekant šį pratimą negalima atitraukti rankų nuo lazdos.
Išstūmimo iš rato taisyklės:
Muštukas
Muštukas dar vadinamas „Pilke“, „Burbuliuku“, „Lapta“. Kaimuose, ir ne tik juose, šis žaidimas buvo žaidžiamas jau nuo XIX a. vidurio. Populiariausias jis tapo tarpukariu.
Žaidžiant muštuką galima demonstruoti ne tik rankos jėgą, bet ir greitį, vikrumą ir taiklumą. Žaidėjas, kuris sugeba nubėgti iki varžovų „kiemo“ ir grįžti atgal į savo „kiemą“ išvengęs pataikymo kamuoliuku, laimi savo grupei vieną tašką. Galima žaisti du kėlinius po pusvalandį ir suskaičiuoti, kuri grupė laimėjo daugiau taškų.
Muštuko žaidimo taisyklės:
Ripka
Lietuviškas ritinis (ripka) – seniausias ir sudėtingiausias grupinis lietuvių liaudies žaidimas. Archeologiniai radiniai rodo, kad ritinis galėjo būti žaidžiamas jau pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje, nes centrinės Lietuvos dalies kapinynuose yra surasta ritinių ir ritmušų (specialių lazdų ritiniui mušti).
Mikalojaus Husoviano poemoje „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (1523 m.) minima, kad ripka buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karių pramoga ir treniravimosi priemonė ir buvo žaidžiama XIV–XV a.
Ripkos žaidimo taisyklės:
Kyla
Šį žaidimą žaidžia žaidėjas prieš žaidėją arba 2–3 žaidėjų komandos viena prieš kitą. Laimi tie, kurie pirmi surenka 1 000 taškų. Tuomet paskelbiama, kad pralaimėję turi „kylą“ (išvaržą), kliudančią vikriai judėti.
Kylos taisyklės:
O kokiose šalyse etnosporto varžybų organizuota, sužinotumėte etnosportas.lt tinklalapio naujienų skiltyje.