Narvos kultūros puodai (molis su augalinėmis priemaišomis, IV tūkst. pab.–III tūkst. vid. pr. Kr.). Šventosios gyvenvietė. Aut. Kęstutis Stoškus

Baltų menas – tai senųjų baltų genčių kūryba, kuri pasižymi stilizuotu gamtos motyvų ir elementų vaizdavimu, geometrinėmis formomis.

Šis menas daugiausia atsispindi papuošaluose (sagėse, apyrankėse, žieduose), keramikos dirbiniuose, audiniuose ir medžio drožiniuose.

Baltų mene dažnai naudojami saulės, gyvybės medžio, gyvūnų pėdsakų simboliai, kurie perteikia pasaulio harmoniją, gamtos ciklus bei dvasinį ryšį su aplinka.

Vaizdo įraše „Baltų pasaulėvaizdžio ženklai“ pasakojama apie pagrindinius baltų simbolius bei simbolių reikšmes, kaip jie jungiasi ir išauga vienas iš kito.

Baltų raštai – tai senovės baltų simbolių ir ženklų sistema, kuri naudota religiniams, kultūriniams ir dekoratyviniams tikslams.

Šių ženklų randama ant įvairių archeologinių radinių, tokių kaip keramika, papuošalai ar ginklai, ir atspindi baltų pasaulėžiūrą, ryšį su gamta, dvasiniais simboliais.

Dažniausiai naudojami baltų ornamentai:

Saulės ženklai – kryžiai, ratai. Saulė simbolizuoja gyvybę, šviesą ir cikliškumą.

Rombai ir kvadratai – lygiakraštis rombas buvo vadinamas „varnakiu“ ir simbolizavo žemę, „pasaulio bambą“ ir vaisingumą. Kvadratas paprastai naudojamas kaip žemės simbolis.

Gyvybės medis – vertikalus simbolis, dažnai šakotas į tris dalis. Tai pasaulio medžio, jungiančio dangų, žemę ir požemį, ženklas. Dažniausiai naudojamas ant papuošalų ir tekstilės.

Žalčio ir gyvatės ženklai – vingiuojančios linijos, simbolizuojančios gyvybės energiją, sveikatą ir apsaugą.

Žvaigždės ir kryželiai – aštuoniakampė žvaigždė yra viena iš svarbiausių baltų apsaugos simbolių. Ji naudojama norint apsisaugoti nuo blogų jėgų.