XI a. istorinis šaltinis. Parašyti vokiečių (saksų), lotynų kalba Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyne.
Analuose iš pradžių dėstoma visuotinė istorija (daugiausia Šventosios Romos imperijos), nuo 985 prasideda autoriaus informacija (daugiausia apie Saksoniją), nuo 993 – jo, kaip amžininko, pasakojimas.
1009 įraše, kuriame aprašoma misionieriaus vyskupo Brunono (Bonifaco) mirtis (1009), pirmą kartą rašytiniame istorijos šaltinyje minima Lietuva – nurodoma, kad Brunonas su krikšto misija į prūsų žemes vyko iš Lenkijos ir buvo nužudytas Lietuvos (Litua) ir Rusios (Ruscia) pasienyje. Istoriografijoje paplito dvi šio teiginio versijos. Kai kurie vokiečių tyrinėtojai teigia, kad turėtų būti ne Ruscia, o Pruscia (Prūsa).
Kokie mokslai tyrinėja baltų kilmę?
Pažiūrėkite Vilniaus Universitete, filologijos katedroje parengtą vaizdo įrašo „Baltų kilmė“ ištrauką:
Algirdas Girininkas. Aut. E. Jankauskas
Archeologas, habil. dr., profesorius.
Mokslinių tyrimų sritys: akmens ir bronzos amžiai, priešistorės ūkis ir visuomenės struktūra, zooarcheologija, indoeuropiečių problematika.
Rimutė Rimantienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Archeologė, habil. dr.
Tyrinėjo akmens ir bronzos amžių Lietuvos paminklus.
Pažiūrėkite vaizdo įrašo „Kultūros salos istorija: Akmens amžius Kuršių nerijoje“ ištrauką, kurioje susipažinsite su R. Rimantienės akmens amžiaus tyrinėjimu:
Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Aut. V. Urbonas
Archeologė, indoeuropiečių ir baltų materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narė, Kalifornijos universiteto garbės profesorė, Vilniaus universiteto garbės daktarė.
Iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė – sukūrė savitą mokslo sritį ir atrado bei aprašė iki tol neištirtą Senosios Europos civilizaciją.
Pasiklausykite, ką Marija Gimbutienė pasakoja apie indoeuropiečių ir senąją Europos kultūrą.