Kadras iš filmo „Pagonių žiedas“
Kostiumo rekonstrukcija – atkūrimas, paremtas archeologinių tyrimų metu rastais artefãktais. Didžiąją dalį medžiagos apie geležies amžių arba gentinį laikotarpį (I–XIII a.) Lietuvoje mums teikia archeologijos mokslas ir archeologinių tyrimų metu surinkta medžiaga.
Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“
Ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra suburti žmones, užsiimančius eksperimentine archeologija, tobulinti proistorės ir istorinio laikotarpio gamybos, gyvensenos, verslų ir amatų rekonstrukciją moksliniais – eksperimentiniais pagrindais Lietuvoje ir už jos ribų.
Susipažinkite su eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narių publikuotais straipsniais leidinyje „Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. I tomas“.
Vilniaus miesto savivaldybės remiama VšĮ „Vita Antiqua“
VšĮ „Vita Antiqua“ direktorė ir archeologė Daiva Steponavičienė jau daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Ji yra atkūrusi I–XIII a. lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus.
2024 m. D. Steponavičienė buvo paskelbta geriausia 2023 m. archeologe.
VšĮ „Vita Antiqua“, vykdydama projektą „Vilniečiai: tūkstantmečio kostiumo istorija“, rekonstravo du – vyro ir moters – viduriniojo geležies amžiaus laikotarpio kostiumus, remiantis Karmazinų (Vilniaus r.) pilkapyno archeologiniais radiniais. Papildomai sukurtas ir vaiko kostiumėlis.
D. Steponavičienės rekonstruoti geležies amžiaus kostiumai. Aut. A. Moisiejenko. Šaltinis – VšĮ Vita Antiqua
Lietuvos archeologijos draugija (LAD)
LAD vienija ir koordinuoja Lietuvos archeologų, visuomenės atstovų pastangas saugoti, tirti bei skleisti Lietuvos archeologijos paveldą.
Vienas iš svarbiausių LAD renginių – archeologijos vakarai „Marijos Gimbutienės skaitymai“, kuriuose daug dėmesio skiriama ir archeologinių kostiumų rekonstrukcijai.
Archeologijos vakarų „Marijos Gimbutienės skaitymai“ plakatas (2024)
Susipažinkite su eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narių publikuotais straipsniais leidinyje „Eksperimentinė archeologija. Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. I tomas“
Straipsnyje aptariami II a.–XIII / XIV a. Lietuvoje randami stikliniai karoliai. Jie pagal stiklo žaliavos savybes ir gamybos technologiją suskirstyti į pagamintuosius iš skaidraus stiklo ir matinio stiklo bei emalio. Stiklo karoliai pagal spalvas sugrupuoti į vienspalvius ir daugiaspalvius. Karoliai pagal formą suskirstyti į grupes ir tipus.
Archeologinė rekonstrukcinė medžiaga teritoriniu, chronologiniu ir lokaliniu (kapų inventoriaus) požiūriu yra labai nevienalytė ir fragmentiška. Vis dėlto viena kostiumo detalė – moterų galvos danga – daugelyje Lietuvos laidojimo paminklų yra informatyvesnė ir gerokai išraiškingesnė, palyginti su kitomis kostiumo dalimis, todėl nenuostabu, kad iš visos kostiumo sąrangos didžiausio archeologų dėmesio sulaukė galvos danga (Kuncienė, 1974; Tautavičius, 1970; Vaitkunskienė, 1992; Vaškevičiūtė, 1992, 2008; Volkaitė-Kulikauskienė, 1975, 1984). Žemaičių moterų galvos danga ypač išsiskiria savitumu: čia apgalvius papildo stambios įvijos, tik šios teritorijos gyventojų dėvėtos metalinės, iš žalvario žiedelių supintos kepuraitės. Panašių formų dirbinių kituose Lietuvos regionuose nerasta: žiemgalės labiau mėgo nešioti kepuraites ar odines juostas, dekoruotas keliomis žalvario spurgelių eilėmis (Steponavičienė, 2014b; Vaškevičiūtė, 2004), kuršės galvos dangą tvirtino puošniomis sidabrinėmis lankinėmis žieduotomis segėmis, trikampiais smeigtukais ir cilindrinėmis sąsagomis (Bliujienė, 1999a–b), o kitų genčių moterys galvas dabino apgalviais, sudarytais iš keliomis eilėmis suvytų įvijų ir plokštelių-skirstiklių bei kabučių kaktos ar pakaušio srityje (Vaškevičiūtė, 1992).
Kviečiame pasidairyti, kaip atrodo baltų genčių kostiumų rekonstrukcija:
VšĮ „Aktualioji istorija“, TV laidos „Istorija gyvai“ ištrauka
D. Steponavičienės atkurti archeologiniai kostiumai. Aut. A. Moisiejenko. Šaltinis – alkas.lt
Kviečiame pasidairyti, kaip atrodė senasis geležies amžius
VšĮ „Aktualioji istorija“, TV laidos „Istorija gyvai“ ištrauka
Archeologinių kostiumų rekonstrukcijos kaimyninėje Latvijoje pavyzdžiai
XI–XII a. Latgalių moters kostiumas. Aut. Nežinomas
L. Balgalvės-Treimanės sukurtas latgalių kostiumas. Aut. Nežinomas
Lilija Balgalvė – Treimanė – Latvijos dailės ir amatų asociacijos Kanadoje narė. Senovinio latgalių kostiumo rekonstrukcija sukurta taikomosios dailės parodai VI-ojoje Latvijos dainų šventėje Kanadoje 1976 m.
Kitų šalių archeologinio kostiumo rekonstrukcijos pavyzdžiai. Suomija
Lietuva ir Suomija geografiškai nesiriboja, jas skiria Baltijos jūra, tačiau atstumas nuo Vilniaus iki Helsinkio (690 km.) yra beveik du kartus trumpesnis, negu tarp Suomijos pietinio ir šiaurinio taškų. Dėl ne itin tolimos kaimynystės, abiejų valstybių teritorijose gyvenusių genčių ryšiai užsimezgė labai anksti. Baltai ir finougrai vieni iš kitų perėmė žemdirbystės ir gyvulininkystės patirtį, vyko kalbiniai ir kultūriniai mainai.
Kalbinė, archeologinė ir antropologinė medžiaga atspindi tarpusavio kontaktus, buvusius dar priešistoriniais laikais. Intensyviausi kontaktai vyko nuo II tūkst. pr. Kr. pradžios iki I tūkst. pr. Kr. vidurio.
Suomijos archeologinis kostiumas. Aut. Nežinomas