Apibūdina priežastinius skirtingų kalendorių sudarymo dangaus objektus ir su jais susietas kalendorines šventes, darbų pradžias ir pabaigas.
Mokymosi medžiagoje ir įvairiuose šaltiniuose randa idėjų tradicinėms Kalėdų, Užgavėnių pirmųjų personažų, o kai kur – Naujųjų metų, Trijų Karalių, Velykų persirengėlių kaukėms ir jų kostiumams susikurti bei pasitelkia tvarias priemones jiems pasigaminti.
Tradicijų šiuolaikiniame gyvenime asmeninę patirtį sieja su mokomosios medžiagos turinyje išdėstytomis kalendorinių tradicijų, papročių ištakų žiniomis ir jas adaptuoja asmeninėms tautinio tapatumo nuostatoms formuoti.
Identifikavę bendrą visų tradicinių kalendorinių švenčių konstantą, pritaiko tinkamas raiškos priemonės formas žiemos ir pavasario švenčių persirengėlių gyvo bendravimo veiksmų algoritmui, nors tai būtų ir nauja empiriniam patyrimui.
Svarsto papročių svarbą tradicinio kaimo bendruomenei ir jos nariui, per asmeninę persirengėlių lankymosi patirtį įvertina, kuriuo aspektu šiandienoje ši tradicija turi reikšmės asmeniui ir bendruomeniškumui.