Klojimo teatro reiškinys tautinių dvasinių vertybių saugotojų dėka XX a. antroje pusėje tęsėsi kaip tradicija. Kai šalyje veikė profesionalūs ir mėgėjų, vadinami liaudies, teatrai, 1978–1989 metais Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, natūraliu atlikimu vykdavo ir klojimo teatro vaidinimai.

Spektaklis „Scenos vaizdeliai“

„Scenos vaizdeliai“. Aut. V. Grigas

Spektakliai ir jų visuma – dekoracijos, apranga, naudojami daiktai – išplaukė iš tautosakos, etnografijos, mitologijos, tikrų istorijų ar istorinių įvykių bei atitiko įprastą klojimo aplinką, tradicinio meno puošybą. Pasirodymuose siekta autentiškumo, natūralaus liaudiškumo (dažnai kalbama ir dainuojama tarmiškai), istoriškumo (rekonstruojami konkretaus laikotarpio individualizuoti drabužiai).

Aktorė „Scenos vaizdeliai“

„Scenos vaizdeliai“. Aut. V. Grigas

Spektakliuose derėjo sutartinės, liaudies dainos, giesmės, šokiai, pasakojimai, sakmės, pasakos, instrumentinė muzika. Programos buvo įvairiausios – kuriami lietuviškųjų vakarų, įvairios tematikos folkloro, mitologijos, laisvės kovų tematikos spektakliai.

  • XIX a. pab. Rokiškio rajono Panemunėlio parapijos kunigo Jono Katelės organizuotos švietėjiškos veiklos mastai ir gilumas parapijai pelnė raštingiausios parapijos Lietuvos žemėse vardą.
  • Čia, Naujikų kaime, 1983 m. įvyko ir pirmasis žinomas slaptas lietuviškas klojimo teatro spektaklis.
Kunigas švietėjas Jonas Katelė

Kunigas švietėjas Jonas Katelė (1831-1908). Aut. Nežinomas. Šaltinis - muziejusrokiskyje.lt

Apie klojimo teatro slaptų vaidinimų judėjimo pirmą žinomą spektaklį pasakojama šiame įraše.

  • Kunigas ir švietėjas J. Katelė savo parapijoje įkūrė slaptą „Žvaigždės“ draugiją. Panemunėlyje šios draugijos nariai rengdavo slaptus vaidinimus.
  • 1983 m. J. Tumas-Vaižgantas kuriamam spektakliui pasiūlė pjesės „Nepadėjus nėr ko kasti“ rankraštį.
  • Tų laikų liudininkas pasakoja: „Per porą-trejetą metų pastatėm visą eilę lengvų veikalėlių. Žiūrovai į vaidinimus buvo leidžiami nemokamai. Spektaklių išlaidas apmokėdavo pats Jonas Katelė“.
Masinis vaidinimas „Užgrūdinto plieno daina“

Masinis vaidinimas „Užgrūdinto plieno daina“. Aut. nežinomas. Šaltinis - muziejusrokiskyje.lt

Šaknis įleidusių teatrinių tradicijų tęsimas XX a. vid. Rokiškio krašte neliko nepastebėtas – miesto kultūros namuose susibūrusi teatro mėgėjų grupė pirmoji pelnė oficialų Liaudies teatro pripažinimą. Vėliau pirmieji kūrė masinius vaidinimus, buvo pirmieji neprofesionalių Lietuvos teatrų atstovai, išvykę į gastroles užsienyje ir kitur.

Siūlome pažiūrėti išlikusią Liaudies teatro vardo suteikimo vaizdo medžiagą.

Tai, kas gyvuoja ir yra puoselėjama, paprastai auga, tobulėja, plečiasi. Taip Rokiškio krašte buvo pradėtas organizuoti festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Teatro alkis XX a. pabaigoje subrandino ir per visas laikmečio negandas išsaugojo profesionalių teatrų festivalio idėją. Šis festivalis, sulaukęs valstybinio palaikymo, tebegyvuoja kaip tradicijas tęsiantis reiškinys.

Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ logotipas

Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ logotipas. Aut. A. Augutis

Profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje „Vaidiname žemdirbiams“ jau keturiasdešimt metų tęsia ne tik teatrines šio krašto tradicijas, bet ir visai šaliai būdingas svečių sutikimo tradicijas:

  • kasmetinis kūrybiškas pasiruošimas;
  • šalies teatrų sutikimas;
  • vaišingumas;
  • profesionalų išlydėjimas namo su krašto gėrybių dovanomis.

Ir, žinoma, šio festivalio labai laukia vietiniai ir aplinkinių rajonų žiūrovai. Jų plojimai ir vertinimas, kaip ir žiuri komisijos sprendimai, yra labai svarbūs skirstant piniginius prizus. Tai pamatyti galime žvilgtelėję į šį vaizdo įrašą.