• Teatrinių elementų gausu vaikų žaidimuose, kur tenka įsijausti ar persikūnyti į personažus.
  • Velykų oracijos, kurių metu lankomi kaimynai ir prašoma margučių, peržengė vaikų rato ribas. Taip buvo ugdomas vaikų iškalbingumas ir bendruomeniška drąsa stoti prieš auditoriją: mažuliams – be žodžių, ūgtelėjusių prakalbos būdavo trumpos, o augantiesiems jos vis ilgėjo.

Margučiai. Aut. nežinomas

Šiame meniniame įraše galite pamatyti, kaip maži ir dideli per Velykas lankydavo kaimynus.


  • Užgavėnių persirengėlių kostiumai atskleisdavo atliekamą vaidmenį ir tai, kokių išdaigų iš persirengėlio galima tikėtis. Į kiemą sugužėję personažai prisistatydavo oracijomis, užvesdavo įvairių dialogų.
  • Pakviesti į namų vidų pagal savo vaidmenį šėliodavo, dainuodavo, grodavo ir pašokdavo, tikėdamiesi už tai išpirkos.
  • Šeimininkai už šmaikščius juokus apdovanodavo, už kvailus – apliedavo vandeniu. Pykti buvo nevalia, nes linksmybės atkeliavo kaip sudėtinė apeigų dalis.

Šioje ištraukoje linksmybių būtinumas tradicinėse šventėse paaiškinamas nuodugniau.

TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai" | „Kūčios, Kalėdos“ (32 laidos fragmentai). Projekto autorė ir vadovė Nijolė Jačėnienė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras" (2019)


Užgavėnių persirengėlių uždaviniai pagal Juozą Kudirką (1989).

Užgavėnės. Aut. nežinomas