„Suktinis“ yra dainuojamasis šokis, labai greitas ir su sukiniais vietoje. Pasiklausykite ir pasisukite kartu su šiuo linksmu ir energingu šokiu.
Suktinis yra lietuvių tradicinis šokis, šokamas poromis. Į jį integruojami polkos žingsniai. Polkos žingsniu einama į priekį, paskui sukamasi į vieną ir kitą pusę. Šokis šokamas skambant tradicinei muzikai ir dainai. Suktiniu daugiausia būdavo baigiami pasilinksminimai.
Aukštaitijos regione yra net organizuojama tradicinių kapelų šventė „Rudens suktinis“. Jame šoka, dainuoja ir muzikuoja ne tik aukštaičiai ir svečiai iš kitų Lietuvos etnografinių regionų, bet ir tradicinio šokio puoselėtojai iš užsienio. Norintiems pamatyti suktinių grožį, vingrumą ir išgirsti kapelų tradicinį muzikavimą, ši šventė yra puiki galimybė.
Šventės „Rudens suktinis“ šokėjai. Aut. Zigmas Ripinskis
„Blezdingėlė“ lietuvių tradicinis šokis. Dainuojama ir šokama poromis, pamėgdžiojant blezdingos skridimą. Šokį pirmasis aprašė L. A. Jucevičius, kiek kitokius „Blezdingėlės“ variantus užrašė M. Valančius, O. Kolbergas, A. P. Kašarauskis, A. Juška, Žemaitė ir kiti. Šis šokis su naujomis figūromis buvo šoktas tarptautiniuose festivaliuose Paryžiuje, Prahoje, Londone, Hamburge. 1947 m. šio šokio choreografiją perkūrė J. Lingys, o muziką J. Švedas.
Vytauto didžiojo studentai 1935 m. šoka šokį „Blezdingėlė“.
Pažiūrėkite, kaip lengvai, žaismingai ir su dainos pritarimu šokamas šis tradicinis lietuvių liaudies šokis.
Porinį šokį „Trepsiuką“ sudaro specifinės figūros iš 2–3 dalių. Šokis atliekamas pritariant instrumentinei tradicinei muzikai.
„Vilniaus kaimo kapela“ – instrumentinio folkloro ansamblis, gimęs iš etnomuzikologų Mariaus Mockevičiaus ir Dariaus Bagdonavičiaus. Jie ne tik mokosi iš tradiciškai muzikuojančių, bet ir muzikuoja drauge, kad dar geriau perimtų tradicinį muzikavimą. Ši muzika skamba vėl naujai, aktualiai ir sujungia kelias kartas. Gyvosios tradicijos atstovai Vytautas ir Česlovas džiaugiasi galėdami muzikuoti koncertuose su jaunais, smalsiais etnomuzikologais ir pasisemti jėgų ir džiaugsmo muzikuojant drauge.
„Vilniaus kaimo kapela“ – instrumentinio folkloro ansamblis, gimęs iš etnomuzikologų Mariaus Mockevičiaus ir Dariaus Bagdonavičiaus. Jie ne tik mokosi iš tradiciškai muzikuojančių, bet ir muzikuoja drauge, kad dar geriau perimtų tradicinį muzikavimą. Ši muzika skamba vėl naujai, aktualiai ir sujungia kelias kartas. Gyvosios tradicijos atstovai Vytautas ir Česlovas džiaugiasi galėdami muzikuoti koncertuose su jaunais, smalsiais etnomuzikologais ir pasisemti jėgų ir džiaugsmo muzikuojant drauge.
Porinių šokių esama daug ir įvairių. Plačiau susipažinkime su keliais jų.
Patyrinėkite, kaip šokamas porinis šokis „Trepsiukas“. Groja „Kauno bandonija“.
Porinis šokis „Malūnėlis“, kuriam šokti reikalingos dvi poros.
Poriniai šokiai yra neatsiejami nuo tradicinės muzikos. Šokiui tradiciškai pritariama smuiku, būgnu, armonika, basetle.
Vaizdo įrašas, kuriame grojama šokio „Malūnėlis“ muzika.