• Manoma, kad seniau lietuviai metus dalijo ne į keturis sezonus, o į du – žiemos ir vasaros. Metų dalijimas į šiltąjį ir šaltąjį laikotarpius atspindi senąją baltų pasaulėžiūrą ir jai būdingą savybę daugumą reiškinių suvokti dvilypėmis opozicijomis. Toks kalendoriaus suvokimas būdingas įvairioms tautoms, nes yra paremtas archetipiniu mąstymu. Sąlyginės šaltojo ciklo ribos apima laikotarpį nuo Vėlinių iki Velykų. Šaltuoju metu papročiuose daugiau dėmesio skiriama anapusiniam pasauliui, o šiltuoju – šio pasaulio gyvybingumui, augimui ir vešėjimui.
  • Lietuvių kalendorinių švenčių papročiai – lietuvių gyvensenai nuo seno buvo svarbūs papročiai, susiję su gamtos ir laiko ciklais, kurių ritualinių apeigų eilę galima išreikšti laike (jis priklauso nuo gamtą veikiančių astronominių reiškinių) pasikartojančiu apskritimu arba spirale. Ritualais siekta sveikatos, vedybinės, ūkinės veiklos sėkmės, pasotinti ir numaldyti mirusiuosius.
  • Pasižiūrėkite į simbolinį lietuvių kalendorių – Rėdos ratą, kurį sudaro dvi dalys: išorinė ir vidinė. Išoriniame rate pažymėti švenčių simboliai. Iš eilės surašytos tradicinės kalendorinės šventes: Vėlinės (Ilgės), Jorė (Jurginės), Kūčios (Kalėdos), Pavasario lygiadienis, Rasos (Joninės, Kupolės), Žolinė, Užgavėnės, Rudens lygiadienis.

Vilniaus etninės kultūros centro 2020 m. kalendoriaus iliustracija

Velykiniai margučiai

Velykiniai margučiai. Aut. nežinomas

Jų data nustatoma kasmet vis kita vadovaujantis principu, kuris atspindi Mėnulio ir Saulės kalendorių jungtį. Velykos švenčiamos esant mėnulio pilnačiai pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio (kovo 21 d.). Taigi Velykos gali būti įvairiu laiku nuo kovo 23 iki balandžio 24 dienos.

Nuo Velykų priklauso ir kitų kilnojamųjų švenčių datos:

Antradienis, likus 47 dienoms iki Velykų (tarp vasario 5 ir kovo 6 d.).

Gavėnios vidurys, apie 20 dienų prieš Velykas.

Paskutinis sekmadienis prieš Velykas.

Ketvirtadienis prieš Velykas.

Penktadienis prieš Velykas.

Šeštadienis prieš Velykas.

Sekmadienis po Velykų.

Ketvirtadienis šeštą savaitę po Velykų (tarp gegužės 1 ir birželio 2 d.).

Sekmadienis septintą savaitę po Velykų (tarp gegužės 15 ir birželio 12 d.).

Ketvirtadienis devintą savaitę po Velykų (tarp gegužės 22 ir birželio 23 d.).

Nuo kilnojamųjų švenčių priklauso ir kai kurių laikotarpių tarp švenčių trukmė bei datos:

Mėsiedas

Trunka nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki Užgavėnių.

Trunka nuo Kalėdų (gruodžio 25 d.) iki Užgavėnių.

Gavėnia

Prasideda Pelenų dieną (kitą dieną po Užgavėnių) ir trunka 46 dienas iki Velykų.

Prasideda Pelenų dieną (kitą dieną po Užgavėnių) ir trunka 46 dienas iki Velykų.

Kiti laikotarpiai tarp švenčių:

Adventas

Prasideda nuo šv. Andriejaus dienos – ketvirto sekmadienio prieš kalėdas, laikotarpio trukmė svyruoja nuo 22 iki 27 dienų.

Prasideda nuo šv. Andriejaus dienos – ketvirto sekmadienio prieš kalėdas, laikotarpio trukmė svyruoja nuo 22 iki 27 dienų.

Tarpušventis

Apima 12 dienų laikotarpį pradedant Kalėdų antrąja diena (gruodžio 26 d.) ir baigiant Trijų Karalių švente (sausio 6 d.)

Apima 12 dienų laikotarpį pradedant Kalėdų antrąja diena (gruodžio 26 d.) ir baigiant Trijų Karalių švente (sausio 6 d.)

Pasižiūrėkite pasakojimą apie Rėdos ratą, pasiklausykite sutarinių.

TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai" | „Rėdos ratas“ (1 laidos fragmentai). Projekto autorė ir vadovė Nijolė Jačėnienė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras" (2019)

Pasižiūrėkite interviu su etnologu, profesoriumi dr. Rimantu Balsiu apie kalendorinių švenčių simbolinę prasmę, sąsajas su senąja baltų kultūra.

TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai" | „Rėdos ratas“ (1 laidos fragmentai). Projekto autorė ir vadovė Nijolė Jačėnienė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras" (2019)