Suvalkijos muzikinio folkloro tradicijos – SMP

Suvalkija (Sūduva) yra regionas, kuriame dainos skamba jausmingai, lyriškai, neskubant.
Šiame krašte, kitaip negu Dzūkijoje, kalendorinių dainų išliko nedaug, tačiau išliko nemažai apeiginių dainų, pavyzdžiui, vestuvinių ir išskirtinių ganymo dainų, kurios yra vienos seniausių.
Itin daug čia randama oliavimų. Oliavimai yra susiję su kalendorine piemenų švente – Sekminėmis. Sekminių rytą pramigęs piemuo būdavo „apoliuojamas“ ir „užspirginamas“ – pravardžiuojamas „spirgučiu“.
Suvalkija garsėja karinių ir istorinių dainų gausa. Suvalkiečiai yra itin linkę į pasakojimą, tai atsispindi ir dainose. Melodija dainuojama ramiai, santūriai, neskubant. Puošmenų čia naudojama mažiau ir saikingiau, o dainininkai labiau susitelkę į melodijos grakštumą.
Senosios suvalkiečių dainos – vienbalsės, daugiabalsės dainos dažniausiai yra literatūrinės, romansai ar bendralietuviškos. Pastaruoju metu Suvalkijoje vyrauja ramus, dvibalsis dainavimas.
Tradicinei muzikai atlikti Suvalkijoje naudoti pučiamieji muzikos instrumentai. Pavyzdžiui, švilpynės, birbynės. Taip pat grota ir su smuiku. Suvalkija garsėja jausmingumu, dainuojant labai dažnai pritariama tradicinėmis suvalkietiškomis kanklėmis. Žymus suvalkiečių kanklininkas Pranas Puskunigis (1860–1946) visą savo gyvenimą kankliavo, mokė kankliavimo tradicijos kitus, telkė kanklininkų ansamblius bei mokyklą.

Kanklininkas Pranas Puskunigis (viduryje), Mykolas Karka (kairėje) ir Juozas Šalučka su pirmosios kanklininkų mokyklos mokinėmis. Panevėžys, 1923 m. Aut. nežinomas. Šaltinis – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Susipažinkite su vaizdo įrašu, kuriame etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius pristato Suvalkijai būdingą dainavimo būdą. Kalba apie ritmą bei balsų skaičių senosiose archyvuose esančiose suvalkiečių dainose.

Pažiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius kalba apie suvalkiečių tarmės ypatumus, balso formavimą, ramų dainavimą, balsių tarimą, balsių pailginimą, apie garso formavimą – vibrato. Taip pat pataria, rinktis dainuoti vienbalses dainas, nes jos geriausiai atspindi suvalkiečių dainavimo stilistiką, kurioje dažnai yra vienbalsumas, nors kartais archyviniuose įrašuose pasitaiko ir keli balsai.

Suvalkietiškos kanklės, pagamintos Prano Puskunigio (1920 m.)

Suvalkietiškos kanklės, pagamintos kanklių meistro, mokytojo Prano Puskunigio. Suvalkiečių kanklės išsiskiria iš kitų regionų tuo, kad yra itin ornamentuotos, puošnios.

Įsiklausykite į suvalkietišką folkloro ansamblio „Mindrės“ atliekamą dainą. Joje atsispindi suvalkietiškų dainų tarmė, ramus ir grakštus dainavimas. Girdime dvibalsės dainos pavyzdį.

Suvalkietiškos kanklės, pagamintos Prano Puskunigio (1920 m.)

Šioje fotografijoje matyti, kokios puošnios kanklės, kaip dailiai išraižytos ir padabintos.

Pasiklausykite tradicinės suvalkietiškos dainos su kanklių pritarimu. Ši daina vieno balso pavyzdys, kuris dažnas suvalkietiškose dainose. Dainoje atsispindi suvalkiečių tarmės ypatumai, ypač balsių pailginimas. Įsiklausykite į būdingą suvalkiečiams ramų, santūrų dainavimą. Dainuoja Andrius Sabataitis Tramtatulyje.