Aukštaičiai vyrai
Aukštaičių vyrų šventadienį kostiumą sudaro tokios pat dalys, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, lininiai marškiniai, kelnės, sermėga (vėliau – švarkas, po juo – liemenė). Santūrių spalvų vyrišką kostiumą pagyvindavo keli ryškesni priedai: marga vilnonė arba šilkinė kaklaskarė, skrybėlę puošiančios, batų aulus prilaikančios juostelės, prie skrybėlės segamos plunksnos, dirbtinės ar tikros gėlės. Aukštaičiai ryšėjo ryškių spalvų pintinėmis juostomis (kai kurios buvo labai plačios), o rytiniame pakraštyje – dar ir vytinėmis, puoštomis spalvingų bumbulų kekėmis.
Aukštaičių vyrų šventadienį kostiumą sudaro tokios pat dalys, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, lininiai marškiniai, kelnės, sermėga (vėliau – švarkas, po juo – liemenė). Santūrių spalvų vyrišką kostiumą pagyvindavo keli ryškesni priedai: marga vilnonė arba šilkinė kaklaskarė, skrybėlę puošiančios, batų aulus prilaikančios juostelės, prie skrybėlės segamos plunksnos, dirbtinės ar tikros gėlės. Aukštaičiai ryšėjo ryškių spalvų pintinėmis juostomis (kai kurios buvo labai plačios), o rytiniame pakraštyje – dar ir vytinėmis, puoštomis spalvingų bumbulų kekėmis.
Suvalkiečiai (sūduviai) vyrai
Lietuvos etnografinių regionų tautiniai rūbai, nors ir atrodo panašūs, bet turi ir skirtumų. Pavyzdžiui, suvalkiečiai (sūduviai) vyrai XIX a. viduryje vilkėjo šviesiomis, dažnai baltomis milo sermėgomis. Jos būdavo durtos nuo liemens, o nugaroje klostytos smulkiomis klostėmis. Vėliau atsiradę surdutai taip pat dažnai buvo šviesūs, mėgtos ir šviesių audinių išeiginės kelnės.
Lietuvos etnografinių regionų tautiniai rūbai, nors ir atrodo panašūs, bet turi ir skirtumų. Pavyzdžiui, suvalkiečiai (sūduviai) vyrai XIX a. viduryje vilkėjo šviesiomis, dažnai baltomis milo sermėgomis. Jos būdavo durtos nuo liemens, o nugaroje klostytos smulkiomis klostėmis. Vėliau atsiradę surdutai taip pat dažnai buvo šviesūs, mėgtos ir šviesių audinių išeiginės kelnės.
Mažosios Lietuvos vyrai
Mažosios Lietuvos vyrai XIX a. pirmoje pusėje mūvėjo ne tik ilgas kelnes ir avėjo aulinius batus, bet ir trumpas, iki kelių, kelnes, derintas su megztomis raštuotomis kojinėmis ir pusbačiais. Juosėjo ir senovinio stiliaus rinktinėmis juostomis, ir odiniais arba kryželiu spalvotai siuvinėtais diržais.
Mažosios Lietuvos vyrai XIX a. pirmoje pusėje mūvėjo ne tik ilgas kelnes ir avėjo aulinius batus, bet ir trumpas, iki kelių, kelnes, derintas su megztomis raštuotomis kojinėmis ir pusbačiais. Juosėjo ir senovinio stiliaus rinktinėmis juostomis, ir odiniais arba kryželiu spalvotai siuvinėtais diržais.
Žemaitijos regiono vyrai
Žemaitijos regiono vyrų aprangos, palyginus su kitais regionais, buvo spalvingesnės. Jų sermėgos, durtos ir klostuotos nuo liemens, galėjo būti ne tik natūralios, bet ir dažytos vilnos. Liemenės dažnai buvo languotos, ryškių spalvų, kaip ir moterų sijonai. Tamsaus fetro plačiabryles skrybėles puošė povo plunksnomis. Vyrai juosėsi juostomis arba odiniais diržais, kurie, kartais, buvo puošiami metalu.
Žemaitijos regiono vyrų aprangos, palyginus su kitais regionais, buvo spalvingesnės. Jų sermėgos, durtos ir klostuotos nuo liemens, galėjo būti ne tik natūralios, bet ir dažytos vilnos. Liemenės dažnai buvo languotos, ryškių spalvų, kaip ir moterų sijonai. Tamsaus fetro plačiabryles skrybėles puošė povo plunksnomis. Vyrai juosėsi juostomis arba odiniais diržais, kurie, kartais, buvo puošiami metalu.