Žemaičių folkloro ansamblis „Pla­telē“

Dainuoja žemaičių folkloro ansamblis „Pla­telē“. Aut. Gintarė Karmonienė

  • Žemaitijoje taip pat vyrauja daugiabalsumas, tačiau jis kitoks nei Aukštaitijoje. Čia dainuojama žemai dviem balsais. Dainuojama lėtai, žemai ir neskubant.
  • Žemaičių dainų daugiabalsiškumą daugiausia akcentuoja ir etnomuzikologai, neužmiršdami šio krašto muzikavimo, dainavimo tradicijas susieti ir su šių žemių istoriniu išskirtinumu, kuršių krašto žmonių kultūriniu palikimu, kuris daug kuo lėmė dainavimo stilistines ypatybes.

Tai, kas prasiveržia dainose, labiausiai susiję su žmonių gyvenimiška patirtimi. Žemaičių istorija pirmiausia pažymėta daugelį šimtmečių trukusiomis kovomis su šį kraštą norėjusiais pavergti atėjūnais. Tad ir tos dainos, kurias užtraukia būrin suėję žemaičiai, dažnai atrodo lyg būtų mūšio lauke užgrūdintos.

Pagal Ramutę Simutytę

Peržiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame supažindinama su Žemaitijai būdinga dainavimo stilistika, kvėpavimu, tempu, aukščiu, tarme, charakteriu, muzikiniu ir kitais būdingais bruožais.

Susipažinkite su autentišku, žemaitišku Mortos Katkienės garso įrašu iš LMTA archyvo, kuriame atsiskleidžia žemaitiškas, lėtas, žemesnis dainavimas bei žemaitiška tarmė ir maniera.

Pasiklausykite dainos iš muzikinio archyvo, kurioje atsispindi žemaitiška tarmė, žemaitiškas dvibalsis dainavimas.

 

 

Mečislovas Davainis-Silvestraitis XIX a. pabaigoje surinko daugiausia (apie 700) pasakojamosios tautosakos variantų. Tarp jo kartu su talkininkais užrašytų tekstų yra 357 žemaičių pasakų variantai. Tekstus rinko kruopščiai, atspindėjo žemaičių tarmę. 

Pagal Bronislavą Kerbelytę (2007)

Įsiklausykite į pasaką, kuri suteiks galimybę pasigilinti į žemaičių tarmę. Suvokus tarmę ir jos ypatumus, bus lengviau ir dainą žemaitišką išmokti, ir padainuoti.

Pažiūrėkite vaizdo įrašą ir pasiklausykite vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ atliekamos žemaitiškos dainos, kurioje atsispindi žemaičiams būdingas dainavimas, muzikinis charakteris ir tarmė.

Susipažinkite su Telšių vaikų folkloro ansamblio koncerto ištrauka, kurioje atsispindi žemaitiško dainavimo tarmė, charakteris, stilistika, taip pat matyti tradicinis instrumentinis muzikavimas bei šokiai.

Kas būdinga vaikų dainoms?

Vaikų dainas atlikdavo ir kurdavo tiek suaugusieji, tiek patys vaikai. Vaikų dainoms būdingi bruožai: fantastika, humoras, juokas, žaismingumas, improvizacija, vaizdinga tiesioginė kalba, kreipiniai. Dažnai kreipiamasi į gyvūnus, paukščius. Taip pat būdingi priedainiai, pasikartojimai. Vaikų dainos skirstomos į žaidinimus, lopšines, erzinimus, gyvūnijos apdainavimus.

Gyvulinės dainos

Gyvulinėse dainose vaizduojamas vaikui artimas pasaulis ir gyvūnai, veikiantys jame. Pavyzdžiui, pelėda, kiškelis, laputaitė, vilkelis, oželis, gaidelis.

Gyvulinėse dainose vaizduojamas vaikui artimas pasaulis ir gyvūnai, veikiantys jame. Pavyzdžiui, pelėda, kiškelis, laputaitė, vilkelis, oželis, gaidelis.

Žaidinimai

Žaidinimai – suaugusių kūrinėliai patiems mažiausiems vaikams, norint juos pralinksminti, pažaidinti. Dainele ir judesiais žaidinimuose suaugusieji linksmina vaiką, pavyzdžiui, verda košę, kepa pyragą, tiesia tiltą.

Žaidinimai – suaugusių kūrinėliai patiems mažiausiems vaikams, norint juos pralinksminti, pažaidinti. Dainele ir judesiais žaidinimuose suaugusieji linksmina vaiką, pavyzdžiui, verda košę, kepa pyragą, tiesia tiltą.

Erzinimai

Erzinimai yra vaikų priežodžiai ar dainelės, kuriomis jie juokiasi vieni iš kitų.

Erzinimai yra vaikų priežodžiai ar dainelės, kuriomis jie juokiasi vieni iš kitų.

Lopšinės

Lopšinės – suaugusiųjų dainos vaikams, skirtos nuraminti, užmigdyti, suteikti ramybės jausmą prieš miegą. Čia saldų miegą atneša ir katytė, ir pelytė, ir kiškelis.

Lopšinės – suaugusiųjų dainos vaikams, skirtos nuraminti, užmigdyti, suteikti ramybės jausmą prieš miegą. Čia saldų miegą atneša ir katytė, ir pelytė, ir kiškelis.