Aukštaitijos herbas

Aukštaitijos herbas. Aut. nežinomas. Šaltinis – tautinispaveldas.lt

  • Aukštaitijos regionas išskirtinis, nes būtent iš jo kilo sutartinių (daugiabalsių giesmių) giedojimo tradicija.
  •  Aukštaičiai dainas dainuoja dviem ir trimis balsais. Dainavimas dažnai lengvas, vibruojantis, šviesus.
  • Vedantysis veda melodiją aukštai, kiti pritaria, tradiciškai sakoma „tūravoja“ žemiau. Pritariantieji jaučia, kaip reikia pritarti dainai.

Pažiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame pasakojama apie pagrindinius aukštaitiško dainavimo bruožus ir kuo jie skiriasi nuo kitų etnografinių regionų.

Pasiklausykite tradicinės aukštaičių dainos archyvinio įrašo, kurią atlieka Skuolių kaimo dainininkai.

Sutartinių giedotojos, pasipuošusios tradiciniu aukštaitišku kostiumu

Sutartinių giedotojos, pasipuošusios tradiciniu aukštaitišku kostiumu. Aut. nežinomas

  • 2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
  • Sutartinėse gausu garsažodžių, pvz., tūto, čiūto, valijo, lylia, dauno, dūno, kadujo, linago ir pan. Ūktelėjimu dainininkių sutartinė baigiama.
  • Sutartinės skirstomos pagal giedotojų skaičių ir balsų persipynimą. Tai dvejinės, trejinės, keturinės ir kolektyvinės sutartinės.

Dainuojamoji sutartinė, kurioje apgiedami linai ir darbai, atliekami norint nusiausti lininę drobę.

Vaizdo įraše pamatysite šokamąją aukštaičių sutartinę, kuri yra vienas iš seniausių, autentiškų lietuvių liaudies šokių.

Pažiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame pamatysite kaip skudutininkai skudučiuoja aukštaitišką Kupiškėnų krašto instrumentinę sutartinę.

Paklausykite autentiškos sutartinės įrašo, kurią gieda sutartinių giedotojos.

Penkiastygės kanklės

Penkiastygės kanklės. Aut. nežinomas. Šaltinis – Lietuvos nacionalinis muziejus

Tradicinis muzikavimas Aukštaitijoje yra įvairus. Sutartinėms atlikti buvo net sutartinių penkiastygės kanklės. Sutartinės yra ne tik giedamos, tačiau jos tradiciškai atliekamos ir grojant kanklėmis.

Skudučiai

Senoviniai skudučiai. Aut. nežinomas

Aukštaitijoje tradiciškai muzikuota kanklėmis, skudučiais, ragais, daudytėmis, lumzdeliais ir Peterburgo armonika.

Daudytė

Daudytė. Aut. Rymantas Penkauskas

Lumzdelis

Lumzdelis. Aut. nežinomas. Šaltinis – ansamblis-lietuva.lt 

  • Nuo XX a. pradžios paplito Lietuvoje muzikavimas su Peterburgo armonika.
  • Ji buvo vestuvių, krikštynų, vakaronių pagrindinis instrumentas. Šiandien ja groja vis daugiau muzikantų, kurie mokosi atgaivintos tradicijos. 
  • Pažiūrėkite vaizdo įrašą, kur pristatoma Peterburgo armonika, kuri yra į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukta 2018 m. Vertybės saugotojai šiaurės rytų Aukštaitijos muzikantai.