Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dėvinti tautinį kostiumą. Aut. R. Dačkus
Tautinis kostiumas, kaip ir šalis, tauta ar žmogus, turi savo istoriją. Tuo pat metu jis yra ir simbolis, ir meno kūrinys.
Tautinis kostiumas prilyginamas vėliavai, herbui, himnui.
Tautiniai drabužiai atskleidžia lietuvių būdą, pabrėžia jų išdidumą, orumą, pasitikėjimą savimi.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi įvairiais etninės kultūros aspektais – vienas jų yra tradiciniai drabužiai.
Lietuvos etnografiniai regionai
Aukštaitijos etnografinis regionas ir pora su tautiniais rūbais. Aut. nežinomas
Žemaitijos etnografinis regionas ir pora su tautiniais rūbais. Aut. nežinomas
Dzūkijos etnografinis regionas ir pora su tautiniais rūbais. Aut. nežinomas
Suvalkijos etnografinis regionas ir pora su tautiniais rūbais. Aut. nežinomas
Mažosios Lietuvos etnografinis regionas ir pora su tautiniais rūbais. Aut. nežinomas
Tai Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva.
Pasitikrinkite, ar gerai prisimenate Lietuvos regionus.
Kiekvienas etnografinis regionas pasižymi skirtingomis tautinio kostiumo ypatybėmis, aprangos detalėmis, papuošimais.
Moteriški tautiniai drabužiai. Labiausiai skiriasi Lietuvos etnografinių regionų moterų tautiniai drabužiai – sijonai, prijuostės, liemenės, galvos danga, juosta, papuošalai.
Aukštaitijos regiono tautiniai kostiumai. Aut. R. Penkauskas
Patyrinėkite visų Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų nuotraukas. Išsiaškinkite, tautinių drabužių panašumus ir skirtumus.
Aukštaitija
Aukštaičių moterų kostiumai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Baltuosius aukštaičių drabužius – marškinius, prijuostes, galvos apdangalus – dažniausiai puošia geometriniai raudoni raštai, paprastai siaura juostelė drabužio pakraštyje. Ypatingas aukštaitės kostiumo elementas, išlikęs nuo viduramžių, – veidą ir pečius apsupantis nuometas, kurį ryšėdavo ištekėjusios moterys.
Aukštaičių moterų kostiumai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Baltuosius aukštaičių drabužius – marškinius, prijuostes, galvos apdangalus – dažniausiai puošia geometriniai raudoni raštai, paprastai siaura juostelė drabužio pakraštyje. Ypatingas aukštaitės kostiumo elementas, išlikęs nuo viduramžių, – veidą ir pečius apsupantis nuometas, kurį ryšėdavo ištekėjusios moterys.
Dzūkija (Dainava)
Dzūkijoje ilgiau negu kituose regionuose vilkėta tradiciniais kaimo drabužiais. Regiono šiaurėje moterų kostiumas buvo kiek panašus į aukštaičių. Dzūkės audė ypač daug juostų.
Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu, smulkumu. Stambieji audeklų langai pasmulkinti spalvotais metmenų siūlais.
Dzūkijoje ilgiau negu kituose regionuose vilkėta tradiciniais kaimo drabužiais. Regiono šiaurėje moterų kostiumas buvo kiek panašus į aukštaičių. Dzūkės audė ypač daug juostų.
Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu, smulkumu. Stambieji audeklų langai pasmulkinti spalvotais metmenų siūlais.
Žemaitija
Žemaičių liaudies kostiumai itin spalvingi, kartais beveik ištisai raudoni.
Marškiniai balti drobiniai, rankogaliuose ir perpetėse įausta raudonų ruoželių, dobiliukų raštų.
Žemaitės kostiumas beveik neįsivaizduojamas be skraisčių, siaučiamų ant pečių. Net vasarą ištekėjusios šiaurinės žemaitės apsisiausdavo pečius didelėmis raudonai languotomis lininėmis skaromis.
Žemaičių liaudies kostiumai itin spalvingi, kartais beveik ištisai raudoni.
Marškiniai balti drobiniai, rankogaliuose ir perpetėse įausta raudonų ruoželių, dobiliukų raštų.
Žemaitės kostiumas beveik neįsivaizduojamas be skraisčių, siaučiamų ant pečių. Net vasarą ištekėjusios šiaurinės žemaitės apsisiausdavo pečius didelėmis raudonai languotomis lininėmis skaromis.
Mažoji Lietuva
XIX amžiaus pirmoje pusėje Mažosios Lietuvos kostiumas buvo spalvingas, su daugybe egzotiškų senovinių elementų.
IX a. antroje pusėje gerokai pakito. Moterys nebedėvi egzotiškų galvos apdangalų, spalvos tapo ramesnės, tamsesnės. Juoda spalva laikyta gero skonio ir pamaldumo įrodymu. Kartais visas kostiumo dalis siūdavo iš juodos spalvos audinių.
Delmonai dar vis spalvingi, bet nešiojami po prijuoste.
XIX amžiaus pirmoje pusėje Mažosios Lietuvos kostiumas buvo spalvingas, su daugybe egzotiškų senovinių elementų.
IX a. antroje pusėje gerokai pakito. Moterys nebedėvi egzotiškų galvos apdangalų, spalvos tapo ramesnės, tamsesnės. Juoda spalva laikyta gero skonio ir pamaldumo įrodymu. Kartais visas kostiumo dalis siūdavo iš juodos spalvos audinių.
Delmonai dar vis spalvingi, bet nešiojami po prijuoste.
Suvalkija (Sūduva)
XIX amžiuje suvalkiečių išeiginiai drabužiai buvo siuvami iš naminių ir fabrikinių audinių.
Suvalkiečių moterų drabužiuose vyravo sodrios spalvos: tamsiai mėlyna, tamsiai raudona, violetinė, žalia.
Vyrai, kitaip negu to krašto moterys, šventadieniais rengėsi šviesių spalvų drabužiais.
Gaivinant po karų gerokai ištuštėjusį Sūduvos kraštą, į šiaurinę Sūduvos dalį kėlėsi žemaičiai, o į pietinę – aukštaičiai ir dzūkai. Zanavykų tradiciniai kostiumai įgijo žemaičių ir klaipėdiškių bruožų, o kapsų – aukštaičių ir dzūkų.
XIX amžiuje suvalkiečių išeiginiai drabužiai buvo siuvami iš naminių ir fabrikinių audinių.
Suvalkiečių moterų drabužiuose vyravo sodrios spalvos: tamsiai mėlyna, tamsiai raudona, violetinė, žalia.
Vyrai, kitaip negu to krašto moterys, šventadieniais rengėsi šviesių spalvų drabužiais.
Gaivinant po karų gerokai ištuštėjusį Sūduvos kraštą, į šiaurinę Sūduvos dalį kėlėsi žemaičiai, o į pietinę – aukštaičiai ir dzūkai. Zanavykų tradiciniai kostiumai įgijo žemaičių ir klaipėdiškių bruožų, o kapsų – aukštaičių ir dzūkų.
Pasižiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame rasite dar daugiau įdomybių apie tautinio kostiumo skirtumus etnografiniuose regionuose.
Pamatykite, kaip, animuoto personažo pagalba, trumpai pristatomi Lietuvos etnografinių regionų tautiniai drabužiai.
