Ar kada sėdėjai prie stalo ir šaukštu ar šakute mušei ritmą? Arba pripylus vandens į stiklinę ir netyčia trinktelėjus ją į kitą išgirdai gana gražų, muzikalų garsą? Anksčiau žmonės stebėjo savo aplinką ir sugalvodavo, kaip panaudoti įvairius daiktus savo naudai, tad ir instrumentus gamindavo iš visko, kas papuldavo po ranka.
Vieni įdomiausių kasdienių daiktų, naudojamų kaip instrumentai.
Šukos
„Prie šukų pridėjus plono popieriaus ar beržo tošies skiautelę, lūpomis išgaunama zirzianti melodija“. Šukomis pritariama kitiems instrumentams.“ „Griežiamos dainų ir šokių nesudėtingos melodijos, improvizacijos solo, vien šukos arba mišrių instrumentinių ansamblių.“
Pagal M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991) ir Visuotinę lietuvių enciklopediją
„Prie šukų pridėjus plono popieriaus ar beržo tošies skiautelę, lūpomis išgaunama zirzianti melodija“. Šukomis pritariama kitiems instrumentams.“ „Griežiamos dainų ir šokių nesudėtingos melodijos, improvizacijos solo, vien šukos arba mišrių instrumentinių ansamblių.“
Pagal M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991) ir Visuotinę lietuvių enciklopediją
Žvejų lenta
Kuršių mariose žvejai su šia lenta į tinklus viliodavo žuvis. „Ją kartu su tinklu įleisdavo į eketę ir mušdavo dviem pagaliais, ritmiškai kartodami magiškus žodžius.“ Magiški žodžiai: „Pūki, stinta, lįsk į tinklą“. Po 10–15 minučių eina tikrinti tinklus (užrašyta 1965 Juodkrantėje, Preiloje).
Pagal R. Midgley (1999) ir Visuotinę lietuvių enciklopediją
Kuršių mariose žvejai su šia lenta į tinklus viliodavo žuvis. „Ją kartu su tinklu įleisdavo į eketę ir mušdavo dviem pagaliais, ritmiškai kartodami magiškus žodžius.“ Magiški žodžiai: „Pūki, stinta, lįsk į tinklą“. Po 10–15 minučių eina tikrinti tinklus (užrašyta 1965 Juodkrantėje, Preiloje).
Pagal R. Midgley (1999) ir Visuotinę lietuvių enciklopediją
Įvairūs rakandai
Užgavėnių metu vykdavo įvairūs muzikavimai – „apie priešpiečius kaimo gatvėje pasirodo triukšminga Morės vedžiotojų eisena. Muzikantai pučia baisiausias dūdas, būgnininkai muša krosnies dangčius, skardines keptuves ir puodus, o smuikininkai, ant dviejų pagalių prisitaisę iš vielos stygas, kočėlais jais brūžina, čirpina.“ Žinoma, verta paminėti, kad Užgavėnių šventės metu toks muzikavimas ir „triukšmo kėlimas, kaip ir šokiai, pokštai <...>, buvo skiriami žiemos demonams išbaidyti bei gyvybinėms žemės jėgoms paskatinti.“
Pagal „Metų ratas“ (2023)
Užgavėnių metu vykdavo įvairūs muzikavimai – „apie priešpiečius kaimo gatvėje pasirodo triukšminga Morės vedžiotojų eisena. Muzikantai pučia baisiausias dūdas, būgnininkai muša krosnies dangčius, skardines keptuves ir puodus, o smuikininkai, ant dviejų pagalių prisitaisę iš vielos stygas, kočėlais jais brūžina, čirpina.“ Žinoma, verta paminėti, kad Užgavėnių šventės metu toks muzikavimas ir „triukšmo kėlimas, kaip ir šokiai, pokštai <...>, buvo skiriami žiemos demonams išbaidyti bei gyvybinėms žemės jėgoms paskatinti.“
Pagal „Metų ratas“ (2023)
Kaip jau žinote, Lietuvoje kaimo muzikantai grodavo įvairiais instrumentais. Nemaža dalis jų „pasiskolinti“ iš kaimyninių ir tolesnių šalių.
Dambrelis (bandūrėlis)
Skambinamasis idiofonas, dar vadinamas dambreliu . „Viena ranka prilaikant į burną įstatytą bandūrėlį, skambinama kitos rankos pirštu.“ Galimai atkeliavo iš Vokietijos, tačiau taip pat manoma, kad į Lietuvą bandūrėlį galėjo atnešti ir totoriai. Šis instrumentas plačiai paplitęs po visą pasaulį. Pasižymi savo itin mažu dydžiu, tad nemažai muzikantų šį instrumentą galėdavo nešiotis tiesiog kišenėje.
Skambinamasis idiofonas, dar vadinamas dambreliu . „Viena ranka prilaikant į burną įstatytą bandūrėlį, skambinama kitos rankos pirštu.“ Galimai atkeliavo iš Vokietijos, tačiau taip pat manoma, kad į Lietuvą bandūrėlį galėjo atnešti ir totoriai. Šis instrumentas plačiai paplitęs po visą pasaulį. Pasižymi savo itin mažu dydžiu, tad nemažai muzikantų šį instrumentą galėdavo nešiotis tiesiog kišenėje.
Cimbolai
Mušamasis chordofonas. Daromas iš klevo, gluosnio, eglės. „Į Lietuvą cimbolai galėjo būti atvežti klajojančių muzikantų“, greičiausiai romų.
Pagal M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991)
Mušamasis chordofonas. Daromas iš klevo, gluosnio, eglės. „Į Lietuvą cimbolai galėjo būti atvežti klajojančių muzikantų“, greičiausiai romų.
Pagal M. Baltrėnienę, R. Apanavičių (1991)
Manikarka
Strykinis chordofonas. Turėjo vieną stygą, po kuria buvo padalos (panašiai kaip gitaros). XIX – XX a. naudota reformatų ir pritariama giesmėms.
Pagal R. Midgley (1999)
Strykinis chordofonas. Turėjo vieną stygą, po kuria buvo padalos (panašiai kaip gitaros). XIX – XX a. naudota reformatų ir pritariama giesmėms.
Pagal R. Midgley (1999)