• Indrė Kačinskaitė straipsnyje „Lietuvos dvaro (kiemo) formavimasis ir architektūrinė raida“ teigia, kad pirmieji dvarai buvo vadinami kiemais, jie turėjo ne tik ūkinę, bet ir politinę reikšmę.
  • „Visuotinėje lietuvių  enciklopedijoje“ akcentuojama, kad dvaro sodybos Lietuvoje pradėjo kurtis XIV a. pabaigoje – XV a. pirmoje pusėje, bajorams tapus žemvaldžiais (per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500).

 

Neoklasicistiniai mediniai Gačionių dvaro rūmai

Neoklasicistiniai mediniai Gačionių dvaro rūmai prikelti antram gyvenimui

  • Šaltinyje „Dvarai Lietuvoje“: istorija“ akcentuojama, kad Lietuvos dvarai kito. Štai 1861 m., panaikinus baudžiavą, kaimas nuo dvaro atsiskyrė ir dvaru imta vadinti tik bajoro sodybą su didesne ar mažesne žemės valda. Po 1863 m. sukilimo nemažai dvarų konfiskuota, o kai kurie parduoti rusų valdininkams ar šiaip turtingiems net ir nekilmingiems žmonėms. Bajorų nuosavybėje išlikusios dvarų žemės buvo labai apkarpytos. Kitą smūgį Lietuvos dvarams sudavė 1922 m. Lietuvos Respublikos žemės reforma, apribojusi jų dydį iki 80 ha (1929 m. padidinta iki 150 ha). 1940 m. sovietų valdžia dvarus kaip žemės naudojimo ir valdymo formą panaikino, o jų savininkus ištrėmė į Sibirą.
  • Šiandien dvarų situacija įvairi: vieni prikelti antram gyvenimui, juose vykdomos įvairios kultūrinės, turistinės ir edukacinės veiklos, kiti, deja, bet nyksta ir baigia prarasti savo grožį.

Ar žinojote, kad Aukštaitijoje dvarų būta daugiausiai? Pasižiūrėkite dokumentinio filmo „Aukštaitija“ ištrauką ir susipažinkite su vienu gražiausių Rytų Aukštaitijos Rokiškio dvaru.

 

 

 

Dvaruose gyveno ne tik dvarininkai, jiems dirbo daugybė žmonių: kambarinių, liokajų, auklių, mokytojų ir kt. Apie tai, kokie žmonės dirbo dvaruose ir kokios patalpos jiems būdavo skiriamos, žiūrėkite vaizdo įrašo „Dvarų dėlionė“: kas vyko dvaro tarnų patalpose?“ ištraukoje.

Apie kitus Lietuvos dvarus galite sužinoti video medžiagoje.

Liubavo dvaras ir jo istorija

 

Biržuvėnų dvaras

 

Plungės dvaras

 

Zyplų dvaro sodybos grožis

 

Pasigrožėkite mediniu Džiuginėnų dvaru.

Pavirvyčio dvaro rūmai

Pavirvyčio (Telšių rj. savivaldybė) dvaro rūmai (XVIII a. antra pusė–XIX a. pradžia)

„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ apibūdinama ir dvarų architektūra.

Dvaro sodybos pastatai atliko tą pačią funkciją kaip ir valstiečio sodyboje, bet jų architektūra buvo puošnesnė, tobulesnių formų. Susiklostė būdingas dvaro planas su keletu aptvertų kiemų, kuriuose stovėjo 20–30 pastatų.

Švariajame, reprezentaciniame, kieme buvo parkas, sodas, gėlynas, tvenkiniai, alėjos, ūkinėje dalyje – daržai.

Dvaro rūmai užėmė svarbiausią vietą. Dauguma jų buvo vieno aukšto, stačiakampio plano, simetriški, su prieangiu pagrindinio fasado viduryje. Kambariai komponuoti 2, rečiau 3 eilėmis. 

Pastato viduryje buvo didysis kaminas – virenė, koridoriumi sujungta su kitomis ūkinėmis patalpomis ir su atskiru išėjimu namo gale.

Sienos ręstos iš tašytų sienojų, apkaltos lentomis, pakraigės puoštos profiliuotais karnizais.

Puošni būdavo ne tik pastato išorė, vidaus patalpos tinkuotos, kartais ištapytos, klijuotos apmušalais, kambariuose klotos medinės grindys. Didžiosios menės turėjo buazeriją, interjerus puošė koklinės stačiamalkės krosnys ir židiniai.

Svarbi buvo langų, durų forma ir jų apipavidalinimas. Interjeruose buvo įvairių stilių baldų, paveikslų, tekstilės. Dvarai būdavo ir mediniai, ir mūriniai.