Seniausių maisto produktų paslaptis padeda atskleisti archeologija. Tam tikslui pasitarnauja kasinėjimo metu gyvenvietėse surinkti gyvūnų kaulai, žmonių palaikų tyrimai, randami maisto gamybos, valgymo reikmenys, keraminių indų apnašų tyrimai, randamos maisto gamybos vietos, žmonių dantų akmenyse likusių maisto fragmentų DNR tyrimai ir kt.
Tai, kaip archeologai sužino apie tai, ką praeityje valgė mūsų protėviai, pažiūrėkite LRT laidos „Keliaujanti laiku“ ištraukoje.
Pasiklausykite, ką archeologai pasakoja apie Kukuliškių piliakalnio radinius, kuriais remiantis būtų galima apibūdinti seniausius maisto produktus „Prieš 1000 metų“ įrašo ištraukoje.
Jei namuose norėtumėte patys pasigaminti tūkstantmečius skaičiuojančių patiekalų iš sorų, pažiūrėkite visą vaizdo įrašą apie Kukuliškio piliakalnio gastronomiją.
Žinių apie seniausius patiekalus ir produktus galima rasti ir kalbotyroje, lyginant skirtingas giminiškas kalbas arba vienos kalbos skirtingus raidos tarpsnius.
Pavyzdžiui, kalbininkų nuomone, seniausi patiekalai ir produktai galėję būti tokie:
| Daiginti grūdai |
Daiginti grūdai sudžiovinami. Senovėje tai darydavo krosnyje. Jei norėdavo tamsesnės, sodresnio skonio raugienės – grūdus kiek paskrudindavo. Tada grūdai rupiai sumalami (panašiai kaip kruopos) ir užpilami (salinami) kone verdančiu vandeniu, išmaišomi ir dar įdedami į krosnį, kad geriau įsaltų. Salinimo metu kelis kartus pamaišoma (ypač jei salinama krosnyje – svarbu, kad neprisviltų). Iš krosnies išimta įsalusi košė dar kartą išmaišoma, įdedamos kelios ruginės duonos plutelės (kad paskatintų rūgimą) ir pastatoma šiltoje vietoje parai ar kiek ilgiau, kad parūgtų. Rūgimo metu verta paragauti. Raugienė turi būti švelniai saldžiarūgštė, svarbu neperrauginti. Jei raugienė išėjo tiršta – galima valgyti kaip košę. Jei raugienė skysta – naudojama kaip padažas, pavyzdžiui, su žirnių miltų blynais.
Geriausiai pajusti senovės maisto patiekalus ir produktus leistų galimybė patiems pagaminti ir paragauti šių patiekalų. Tokią galimybę gali suteikti rekonstrukcijos. Lietuvoje turime kone vienintelę seniausio maisto rekonstruktorę – Editą Nurmi.
Norėdami kuo daugiau sužinoti apie tai, ką mūsų protėviai valgė prieš 1000 ar daugiau metų, apsilankykite Editos Nurmi „Youtube“ kanale „Prieš 1000 metų“ ir ištyrinėkite ten įkeltus vaizdo įrašus.
Susipažinkite su Edita „LRT Plus“ reportažo įraše:
Editos pasakojimas apie seniausius duonos kepimo būdus TV3 žinių reportaže:
Editos pasakojimas apie seniausius prieskoninius augalus: