Lankinė žalvarinė zoomorfinė segė
V a. pab.–VI a. pr. baltų genčių teritorijoje atsiranda zoomorfiniais motyvais dekoruotų dirbinių. Tuomet įvairiais zoomorfiniais motyvais pradėtos puošti lankinės zoomorfinės segės, diržų sagtys ir apkalai, smeigtukai.
V a. pab.–VI a. pr. baltų genčių teritorijoje atsiranda zoomorfiniais motyvais dekoruotų dirbinių. Tuomet įvairiais zoomorfiniais motyvais pradėtos puošti lankinės zoomorfinės segės, diržų sagtys ir apkalai, smeigtukai.
Žalvarinės apyrankės zoomorfiniais galais
VIII–IX a. kuršių juvelyrai, remdamiesi bendraeuropinėmis zoomorfinio meno tradicijomis, sukūrė savitą šio stiliaus variantą, skirtingai pasireiškusį atskirose papuošalų grupėse. Kuršių juvelyrikoje galima stebėti zoomorfinio stiliaus užuomazgas, tobulėjimo stadijas.
VIII–IX a. kuršių juvelyrai, remdamiesi bendraeuropinėmis zoomorfinio meno tradicijomis, sukūrė savitą šio stiliaus variantą, skirtingai pasireiškusį atskirose papuošalų grupėse. Kuršių juvelyrikoje galima stebėti zoomorfinio stiliaus užuomazgas, tobulėjimo stadijas.
Žalvarinės įvijinės apyrankės
Baltų zoomorfinio stiliaus įvaizdžiu buvo pasirinktas roplys. Pasak Marijos Birutės Gimbutienės, tradiciškai remiantis baltų mitologine medžiaga, roplio - žalčio ir gyvatės įvaizdis siejamas su senosios Europos gyvybės ir atsinaujinimo deive Gyvate.
Baltų zoomorfinio stiliaus įvaizdžiu buvo pasirinktas roplys. Pasak Marijos Birutės Gimbutienės, tradiciškai remiantis baltų mitologine medžiaga, roplio - žalčio ir gyvatės įvaizdis siejamas su senosios Europos gyvybės ir atsinaujinimo deive Gyvate.
Latvių, lietuvių ir baltų raštai turi vienodą semantiką. Ką gi jie reiškia ir kokius senovės klodus siekia? Anot Vytauto Tumėno, daugumą ženklų įvardijimų įvairių tautų tradicijose sieja panašus jų semantikos laukas.
Ženklų tradiciniai pavadinimai mitologinėje gamtos stichijų sandaroje apima žemę, vandenį, ugnį ir orą (vėją). Kosmogoninėje schemoje jie atitinka žemės, erdvės (augalija, gyvūnija) ir dangaus pasaulio sritis (dangaus šviesuliai).
Augalijos pasaulio įvaizdžiai
Rombo raštai su ataugėlėmis lietuvių kalboje yra vadinami rožele, eršketėliu, snaige, žvaigždute, sauluke, gėlyte, katės pėduke.
Augalijos pasaulio įvaizdžiai
Eglutės rašto pavadinimai buvo nustatyti tik baltų tradicijose. Lietuviai šį raštą vadina eglute, eglale, šluotele, vištakojėle.
Gyvūnijos pasaulio įvaizdžiai
Rombo atmainos raštai lietuvių kalboje yra vadinami akute, varnos akute, varnakiu, zvonku. Rombo, kaip akių, varnos akies, kiaulės snukio įvaizdžiai sudaro prielaidą tyrinėti šio rašto sąsajas su chtoniškąja mitologija.
Gyvūnijos pasaulio įvaizdžiai
Rombą su kabliukais lietuviai vadina vėžleliu, vėželiu, vėžiuku, varlyte, voru, keturkėla, ožkanagiu, nagomis. Šių įvaizdžių semantikos laukas sietinas su vaisingumo simbolika.
Gyvūnijos pasaulio įvaizdžiai
Stogelio su kabliukais raštą lietuviai vadina žirgeliais, arklukais, arkliuku.
Artefaktų ir kosmoso objektų įvaizdžiai
Grėbliukų tipo raštai lietuvių vadinti grėbliuku, sulaužtiniu, grėbleliu. Šį raštą V. Tumėnas sieja su dangaus šviesulių simbolika.
Artefaktų ir kosmoso objektų įvaizdžiai
Vieni archaiškiausių – žvaigždės tipo raštai vadinti žvaigždute, lapuota snaige, saulute, rožele.
