Vaizdinė liaudies tapyba Lietuvoje nebuvo gausi. Išliko lentose, skardoje, drobėje ir popieriuje XVIII–XIX a. tapytų religinio turinio paveikslų ir bažnytinių vėliavų, sukurtų pagal religinius dailininkų profesionalų paveikslus.
Vaizdinė liaudies tapyba Lietuvoje nebuvo gausi. Išliko lentose, skardoje, drobėje ir popieriuje XVIII–XIX a. tapytų religinio turinio paveikslų ir bažnytinių vėliavų, sukurtų pagal religinius dailininkų profesionalų paveikslus.
Liaudies tapytojų sukurti paveikslai buvo dedami į koplytėles, laikomi liaudies meistrų statytuose kulto pastatuose, kapų koplyčiose, namuose.
Liaudies tapyba pasižymėjo emocingumu, dekoratyvumu. Liaudies tapytojai laisvai interpretavo religinį siužetą, keitė interpretuojamo paveikslo kompoziciją, naudojo savo aplinkos detales (tapė šventuosius valstiečių drabužiais ir kt.)
Liaudies tapytojų sukurti paveikslai buvo dedami į koplytėles, laikomi liaudies meistrų statytuose kulto pastatuose, kapų koplyčiose, namuose.
Liaudies tapyba pasižymėjo emocingumu, dekoratyvumu. Liaudies tapytojai laisvai interpretavo religinį siužetą, keitė interpretuojamo paveikslo kompoziciją, naudojo savo aplinkos detales (tapė šventuosius valstiečių drabužiais ir kt.)